Našlaitės, dar kitaip liaudiškai vadinamos broliukais, sesutėmis, yra vienos iš populiariausių Lietuvos lauko gėlių. Tai dvimetis augalas, žavintis savo plačia spalvų gama ir ryškiais atspalviais. Našlaičių priežiūra yra nesudėtinga, o gausūs ir išsikeroję žiedynai, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, puošia namų bei miesto gėlynus.
Našlaites palanku sėti tris kartus metuose, priklausomai nuo Jūsų norų ir tikslų. Tad, jeigu sėsite:
- Sausio, vasario mėnesį ir daiginsite patalpose, našlaitės sužydės pavasarį;
- Birželio pabaigoje ar liepą, tuomet ryškiaspalvių žiedų sulauksite rudenį arba kitą pavasarį;
- Rugpjūtį, tada gėlėmis džiaugsitės pavasarį.
Daržinių našlaičių veislių yra labai daug, tad pasirinkimas išties itin platus: nuo mums įprastų spalvų ir lapų formų iki naujų, dar tik populiarėjančių, pavyzdžiui, garbanotųjų žiedlapių. Kad ir kokias jas pasirinksite, visų našlaičių veislių sėjimo procesas yra vienodas.
Našlaitės geriausiai dygsta purioje, drėgnoje ir derlingoje dirvoje. Jeigu sėsite daigyklose ar šildomame šiltnamyje, reikėtų išlaikyti 15 – 20 laipsnių pliusinę temperatūrą. Sėklos sudygsta ne daugiau kaip 0,5 – 1 cm žemės gylyje. Dygimo laikotarpiu našlaitėms reikalinga tamsa, todėl pasėjus reikėtų uždengti specialia plėvele, o išvydus pirmuosius daigelius – nuimti dangą.
Našlaičių žiedų grožį keičia petunijos, kurios ima vešėti ir žavėti savo spalvomis prasidėjus vasarai, maždaug nuo birželio mėnesio. Petunijomis galima puošti gėlynus, balkonus ar pakabinamus vazonus tvirtinti prie namo, pavėsinės arba kito statinio sienos.
Petunijas galima sėti:
- Vasario – kovo mėnesiais ir daiginti šildomose patalpose;
- Kovo – balandžio mėnesiais tiesiai į dirvą.
Petunijos geriausiai sudygsta aukštesnėje, nei našlaitės, temperatūroje. Joms reikalinga 23 – 25 laipsnių šiluma. Sudygus pakanka ir 20 laipsnių aukščiau nulio. Dygstančioms sėkloms taip pat reikalinga tamsa, o sudygus – šviesa.
Tiek našlaites, tiek sudygusias petunijas reikia pikiuoti.