Salotos yra sveikatos šaltinis: jose gausu mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, taip pat vandens, ir labai nedaug cukraus ir organinių rūgščių. Šias daržoves užsiauginti labai nesunku, nes jos auga beveik bet kokiomis sąlygomis, o vartoti tinkamos labai plačiai. Dėl šių priežasčių salotos labai dažnai auginamos balkonuose ir ant palangių vazonuose, ne tik šiltnamiuose ir daržuose. Populiariausios yra lapinės ir gūžinės salotos, tačiau vazonuose greičiau ir paprasčiau auga lapinės salotos. Plačiau
Žymos: SalotosŽymos archyvas: Salotos
Salotos ir jų auginimas
Salotos (lot. Lactuca sativa) – vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 20–60 cm aukščio. Jų veislių yra labai daug, dažniausiai jos skiriasi išvaizda, lapų dydžiu ir forma. Salotų lapai gali būti apvalūs, banguoti, lygūs, skiauterėti, ovalūs. Salotos yra viena populiariausių ir labiausiai mėgstamų daržovių pasaulyje. Plačiau
Žymos: SalotosŠią savaitę sėjame (03.24-03.30)
Vidutinio ankstyvumo derliui jau sėjame kopūstus, pomidorus laukui, ankstyvuosius agurkus skirtus auginti šiltnamyje, salotas.
Pasirinkus tinkamas veisles, salotų galima turėti visą auginimo sezoną – sėkite jas kas 2-3 savaitės.
Salotos – labai paplitusios, ankstyvos daržovės. Vartojamos šviežios, kaip patiekalų sudedamoji dalis. Salotose gausu vitaminų, ypač A ir C, yra chlorofilo, geležies, kalio, silicio ir kitų biologiškai veiklių medžiagų.
Salotas galima sėti į daigyklas, taip paankstinant jų derlių, arba tiesiai į šiltnamį. Salotų dygimui optimali temperatūra +8-15 ºC. Daigams sudygus, temperatūra mažinama iki +6-10 ºC, o vėliau ji pakeliama. Optimali oro temperatūra salotų augimui +15-20ºC. Dirvožemis turėtų būti purus, drėgnas. Laistykite daugiau, bet rečiau. Esant drėgmės trūkumui ir aukštai temperatūrai, salotos augina žiedynus, nesuka gūželių, lapai būna kartūs. Kai per drėgna, augalai lėčiau auga, deformuojasi lapai.
Skiriamos trys salotų rūšys: romėnų, lapinės, gūžinės. Lietuvoje labiausiai paplitusios yra dvi pastarosios rūšys. Lapines salotas pradėti skinti galima praėjus 30-40 dienų nuo sėjos. Šios salotos augina didelius, pailgus, šviesiai žalios spalvos lapus. Gūžinių salotų lapai suformuoja purias gūžes, jų derlius imamas praėjus 40-80 dienų nuo sėjos. Romėnų salotos užauga per 70–100 dienų nuo sėjos, jos turi pailgas, ovalias gūžes.
Salotas galima auginti ant palangės, lauke, šiltnamyje ar net gėlyne.
Šią savaitę (03.17-03.23) sėjame
Žalumynines daržoves į šiltnamį po priedangomis – svogūnus laiškams, gražgarstes, salotas, špinatus, ridikėlius, krapus, ankstyvuosius kalafiorus, kopūstus, vienmetes gėles.
Šią savaitę dar galite pasisėti paprikas, kurios bus sodinamos į neapšildomus šiltnamius. Paprikų daigai, iki sodinimo į nuolatinę auginimo vietą, užauga per 60–70 d. Saldžiosios paprikos nemėgsta persodinimo, jas tiesiai sėkite į tuos vazonėlius, kuriuose daigus auginsite. Iki kol sudygs pasėtų paprikų daigai, daiginimo vazonus reikia laikyti labai šiltai 22-25 ºC. Iš pradžių juos pridenkite plėvele, o sėkloms sudygus – nudenkite. Pasirodžius daigeliams temperatūrą sumažinkite iki 18 ºC, keletą dienų palaikykite vėsiau, kad sustiprėtų šaknys ir patys daigai. Vėliau optimali auginimo temperatūra 25ºC.
Išaugus dviems tikriesiems lapeliams paprikas išpikiuokite. Prieš persodinimą sėjinukus gerai palaistykite. Pirmąsias po pikavimo dienas laikoma žemesnėje temperatūroje, vėliau išlaikoma optimali temperatūra. Saulėtomis dienomis reguliuokite šilumą, kad daigai augtų tolygiai. Daigus laistykite vieną kartą per savaitę, 2-3 kartus patręškite.
Prieš persodinimą į nuolatinę vietą, daigus užgrūdinkite, t.y. palaipsniui pripratinkite prie lauko sąlygų. Į nuolatinę vietą sodinkite, kai daigai būna 30-35 cm aukščio, turi 15-18 lapų ir keletą žiedų.
Žymos: Krapai, Paprikos, Ridikeliai, Salotos