Rodos tiek daug darbo, jėgų ir laiko buvo įdėta rudenį, o pavasarį darželyje sužydėjo vos viena kita tulpė ar narcizas. Kodėl taip nutiko? Priežasčių gali būti ne viena. Tad, ką reikėtų žinoti prieš sodinant augalus, kad tokios svogūninės lauko gėlės, kaip tulpės, narcizai, hiacintai, vilkdalgiai ar kitos rūšys pavasarį ar ankstyvą vasarą gausiai sužydėtų?

Rudenį į dirvą pasodintos svogūninės lauko gėlės pavasarį žiedų gali nesukrauti dėl kelių priežasčių:

1. Blogai parinktas svogūnėlių gylis. Viena dažniausių priežasčių, kodėl pavasarį svogūninės lauko gėlės nepražysta, yra per giliai arba, priešingai, per arti paviršiaus, pasodinti gėlių svogūnėliai. Rudenį įleidžiant svogūnėlius ar gumbus į dirvožemį, reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių. Pagrindinė sodinimo sąlyga – trys svogūnėliai į gylį. Pavyzdžiui, stambius tulpių svogūnėlius reikėtų sodinti maždaug 15-20 cm gylyje (jei jie mažesni pakanka ir 7-14 cm gylio). Geriausias tulpių sodinimo laikas yra tada, kai dirvožemio temperatūra sodinimo gylyje pasiekia nuo + 5 iki +8 o C temperatūrą. Tačiau narcizams reikia daugiau laiko įsišaknyti, todėl jų sodinimo darbus planuokite anksčiau. Hiacintų, snieguolių bei kitų svogūninių gėlių svogūnėliai sodinami vis kitaip. Tikslius kiekvienos gėlės gylius galima nesunkiai sužinoti panaršius internete arba pasikonsultavus su gėlininkais.
2. Parinktas blogas sodinimo laikas. Visos svogūninės lauko gėlės turi palankiausią jų sodinimo periodą. Tad prieš nusprendus svogūnėlius įdėti į žemę, išsiaiškinkite, kada tai daryti yra geriausia: rugsėjo viduryje, spalio gale ar tik įpusėjus rugpjūčiui.
3. Graužikai. Svogūninės lauko gėlės dažnai nukenčia nuo graužikų – pelių, kurklių ir kitų. Rudenį, atšalus orams, šie padarai pradeda aktyviau ieškoti maisto. Ir būtent šiuo metu jų taikiniu tampa gėlių svogūnėliai. Tiesa, juos galima apsaugoti: įdedant svogūnėlius į retus krepšelius, o tarpuose tarp jų įberiant šiek tiek nuodų. Cheminės medžiagos visiškai nekenkia augalui.
4. Anksti užklupusios šalnos. Jei šaltis rudenį užplūsta anksčiau nei tikėtasi, gėlių svogūnėliai taip pat gali būti pažeisti. Išeitis tam – mulčiavimas. Padengti dirvą, kurioje pasodintos gėlės, galima su šiaudais, kompostu, nepažeistais lapais ar net durpėmis.
5. Ligos. Jei svogūninė gėlė pavasarį nepražydo, labai didelė tikimybė, kad tam įtakos turėjo kokia nors augalų liga. Gėlių ligos gali būti pernešamos įvairiai: vėjo, naudojant tuos pačius įrankius, su kuriais buvo liečiami užsikrėtę augalai arba per graužikus, vabzdžius. Norintiems išlaikyti svogūnėlius sveikus, profilaktiškai juos galima palaikyti kalio permanganato tirpale.
6.  Per šlapia dirva. Dirvožemio drėgnumas rudenį svogūninėms lauko gėlėms gali būti pavojingas. Atšalus orui, drėgnoje žemėje ima pūti augalų, šaknų likučiai, tokie puviniai greitai pažeidžia ir sveikus, neseniai pasodintus gėlių svogūnėlius.