Yra manoma, jog narcizo pavadinimas atkeliavo dar iš senovės Graikijos laikų ir išvertus reiškia sustingimą bei apsvaigimą. Narcizai iš kitų gėlių išsiskiria ne tik savo užburiančiu aromatu, bet ir tuo, kad yra lengvai auginami bei prižiūrimi, o be persodinimo vienoje vietoje gali augti 4 ar 5 metus. Lengvai iškenčia žiemą ir šalčius, yra atsparūs ligoms. Jie taip pat ypatingi ir tuo, kad puikiai dera su kitoms pavasarinėmis gėlėmis – tulpėmis, hiacintais bei kitais daugiamečiais augalais.

Narcizus galima sodinti dvejopai: iš svogūnėlių arba sėklų. Tačiau dažniausiai gėlininkai renkasi sodinimą iš svogūnėlių, nes jis yra lengvesnis, paprastesnis ir užtikrina geresnius rezultatus. Prieš sodinant svogūnėlius, rekomenduojama žemę patręšti organinėmis bei fosforo ir kalio trąšomis arba mineralinėmis trąšomis su trupučiu azoto. Tuomet reikia šiek tiek laiko, kad dirva trąšas įsisavintų ir jos imtų veikti. Patręštoje ir geroje dirvoje pasodintus narcizus galima pamiršti ketveriems metams.

Narcizai gėlininkų yra mėgstami todėl, kad jų priežiūra nekelia didelių rūpesčių. Dauguma narcizų rūšių kilę iš kalnuotų vietovių, todėl viena iš būtinų auginimo sąlygų – geras drenažas. Šios gėlės puikiai jaučiasi saulėtoje vietoje, neblogai ištveria ir pavėsį. Skirtingai nei kitų svogūninių gėlių, narcizų nereikia taip dažnai persodinti. Nebent pastebėsite, jog žiedai pradeda smulkėti ir tampa ne tokie puošnūs.

Narcizų grupelės nuostabiai dera pačiuose įvairiausiose gėlynuose. Kol gamta dar tik bunda po žiemos miego, gaivi narcizų spalva ir svaigus aromatas puikiai pagyvina aplinką. Beje, narcizus galite sodinti ne tik į žemę, bet ir į dailius vazonus ar spalvingus kibirėlius, kuriuos labai smagu išdėlioti ant palangių, kieme ar net pievoje. O Velykų rytas be ant stalo besipuikuojančių narcizų tiesiog neįsivaizduojamas.