Pavasariui įsibėgėjant, dažno sodininko galvoje ima kirbėti mintis, kada ir kokias daržoves geriausia sėti ir sodinti į dirvą. Tad jei ir Jums šis klausimas neduoda ramybės, susipažinkite su sėjos subtilybėmis.

Kadangi mūsiškas pavasaris ne visada atkeliauja draugiškai nusiteikęs, daržininkai pataria stebėti ne kalendorinio, o gamtinio pavasario atėjimą. Nors daugeliui daržovių, mūsų lietuviškas klimatas nėra baisus, bet norėdami sveikesnių daržovių ir gausesnio derliaus, stebėkite gamtos virsmą ir prisitaikykite prie jo. Plačiau »

Paprikas puola tos pačios ligos, kaip ir pomidorus. Jos atsiranda dėl kelių priežasčių:

• Blogos dirvos struktūros,
• Neteisingo laistymo režimo,
• Maisto medžiagų trūkumo arba pertekliaus;
• Neteisingo cheminių apsaugos priemonių naudojimo;
• Prasto mikroklimato, t. y. šviesos ir temperatūra trūkumo ar pertekliaus ir kt.

Ligos silpnina augalą, sutrikdo jo augimą, dėl ko augalas vysta ir nyksta. Tad susipažinkite su dažniausiai pasitaikančiomis paprikų ligomis ir kovos su jomis būdais.  Plačiau »

Svogūninės gėlės savo žiedais džiugina nuo ankstyvo pavasario, vos tik nutirpus pirmiesiems sniego lopinėliams, iki pat vėlyvų rudens šalnų. O kad glostytų akį ne vienerius metus, jas būtina tinkamai pasodinti. Plačiau »

Kuriam gi sodininkui neteko kovoti su agurkus užpuolusiais amarais? Tikrai nėra malonu išvysti sužalotus, taip kruopščiai augintus augalus. Vis dėlto, net ir aptikus tokį liūdną vaizdą, nuleisti rankų nereikėtų. Plačiau »

Tikriausiai nė vienam daržininkui nereikia priminti, kad per anksti pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro, o per vėlai, į perdžiūvusią dirvą, pasėtos sėklos blogai dygs, todėl daržovės nesubręs, jas dažniau puls ligos ir kenkėjai. Plačiau »

Palyginus su kitomis daržovėmis, paprikų vegetacijos trukmė gana ilga, todėl jas geriausia auginti sodinant daigus, kurių galima užsiauginti apšildomame šiltnamyje. Paprikų sėjos laikas priklauso nuo auginimo vietos. Jei daigelius žadate sodinti į nešildomą šiltnamį, po polietilenine priedanga ar lauke, sėklas reikia suskubti pasėti kovo antrąjį ar trečiąjį dešimtadienį. Plačiau »

Šiltnamiuose ir daržo lysvėse sparčiai stiebiasi agurkai, tad daržininkams kyla klausimas, ar reikia juos formuoti ir kodėl?

Atviroje dirvoje augančių augalų galima ir neformuoti, o šiltnamyje augančius reikėtų. Tinkamai suformuoti agurkai geriau derės, augins stambesnius vaisius. Be to, taip augalams užtikrinsite šviesą ir drėgmę. Tik būtina įsidėmėti, kad karpyti reikia ne visų veislių agurkus. Priežiūros labiau reikalauja vėlyvieji, t.y. turintys daugiau vyriškųjų (be užuomazgų) nei moteriškųjų žiedų. Dar priminsime, kad agurkų stiebus vertėtų kartas nuo karto apkaupti žemėmis. Taip augalas užaugins daugiau šaknų, pasisavins daugiau maistinių medžiagų ir bus gerokai tvirtesnis. Plačiau »

Agurkų sodinimas šiltnamyje – tai tik didelio darbo pradžia. Norint, kad augalai būtų sveiki ir vestų gausų derlių, jų augimui būtinos kuo palankesnės sąlygos. Tam reikia ne tik žinių ar pastangų, bet ir meilės šiems augalams. Dažnai daržovių augintojai skundžiasi, jog agurkai žydi, bet nemezga vaisių, krinta žiedai, gelsta užuomazgos, augalai vysta ir pan. Kodėl taip nutinka? Plačiau »

Agurkai yra šilumą mėgstantys augalai, todėl net ir auginant juos lauke, be papildomo dengimo plėvele neišsisuksite. Šių daržovių auginimas lauke turi savų privalumų: nereikia statyti šiltnamio, dėl geresnių vėdinimo sąlygų mažesnė grybelinių ligų tikimybė. Plačiau »

Agurkai žmonėms pažįstami jau apie 6000 metų. Jų “karjera” prasidėjo dabartinės Kinijos ir Indijos atogrąžų rajonuose, iš kur šie, aromatingus bei skanius vaisius vedantys augalai, paplito po beveik visą pasaulį. Juos valgė ir vertino senovės Egipte ir Graikijoje. Daugumai mūsų jie jau tokie įprasti bei savaime supranti, jog atrodo visiškai “lietuviški”, ar ne? Laukinių agurkų, kurie vis dar auga savo gimtuosiuose kraštuose, vaisiai yra smulkūs ir kartūs. Tuo tarpu, mums pažįstamos, selekcininkų išveistos šių daržovių veislės pasižymi puikiu skoniu bei aromatu. Plačiau »