Agurkai žmonėms pažįstami jau apie 6000 metų. Jų “karjera” prasidėjo dabartinės Kinijos ir Indijos atogrąžų rajonuose, iš kur šie, aromatingus bei skanius vaisius vedantys augalai, paplito po beveik visą pasaulį. Juos valgė ir vertino senovės Egipte ir Graikijoje. Daugumai mūsų jie jau tokie įprasti bei savaime supranti, jog atrodo visiškai “lietuviški”, ar ne? Laukinių agurkų, kurie vis dar auga savo gimtuosiuose kraštuose, vaisiai yra smulkūs ir kartūs. Tuo tarpu, mums pažįstamos, selekcininkų išveistos šių daržovių veislės pasižymi puikiu skoniu bei aromatu.

Nors Lietuvoje populiaresni yra trumpavaisiai agurkai, sodininkai dairosi ir ilgavaisių agurkų sėklų. Daug kam šios “peraugusios” daržovės atrodo turinčios šiokį tokį egzotiškumo “šydą”, tačiau iš tikrųjų jos kuo puikiausiai auga bei dera ir mūsų šiltnamiuose bei lysvėse. Ilgavaisiai agurkai laikomi salotiniais, t. y. jie valgomi žali, nors kai kurios veislės gali būti ir marinuojamos. Kai kurių veislių ilgavaisiai agurkai gali užaugti net iki 45 cm ilgio.

Ilgavaisiams agurkams, kaip ir trumpavaisiams, galioja panašios sėjimo bei auginimo taisyklės – sėklų sudygimui bei sklandžiam daigų augimui reikia pakankamai šilumos bei derlingos, humusingos, orui ir vandeniui laidžios dirvos. Norėdami derliaus sulaukti anksčiau, sėklas daiginkite namuose, o jau paaugusius daigus galėsite sodinti į numatytą vietą šiltnamyje ar darže. Agurkų daigai nemėgsta persodinimo, todėl pasistenkite kuo mažiau liesti šaknis, iškelkite jas iš daiginimo indo su kuo daugiau žemių.

Žinomiausios ilgavaisių agurkų veislės yra Chinese Slangen, Marketmore, Saturn H, Asker H, Saladin H ir kt. Kadangi nėra tokie populiarūs, jų sėklos paprastai būna pigesnės, nei trumpavaisių. Nepaisant to, jie tikrai nėra prastesni nei skoniu