Daugelio mėgstamos rudens gėlės – hiacintai – namuose sužydi pavasarį. Jiems būdingas kiek aštrokas, ryškus kvapas pasklinda patalpoje ir maloniai nuteikia, o spalvingi žiedai tampa nuotaikingu, gyvu interjero elementu. Pastebėta, kad parduotuvėje įsigytą hiacintą vazonėlyje jam nužydėjus paprastai išmetame. Bet – be reikalo. Ši gėlė gali sužydėti dar ir dar kartą, jei tik jos gumbasvogūniai yra tinkamai persodinami. Pateiksime keletą patarimų, kaip nepavėluoti persodinti šios gėlės, o pavasarį džiaugtis spalvingais žiedais.

1. Vanduo ir reguliarus laistymas hiacintams dar žydint. Hiacintai – drėgmę mėgstančios rudens gėlės. Pavasarį joms žydint svarbu reguliarus laistymas. Dažnai liejant hiacintus, žemė, kurioje jie yra įsodinti, gausiai įsigeria drėgmės. Šiltą pavasario dieną apsaugoti šias gėles nuo išdžiuvimo gali padėti ir samanos. Jei esate įsodinęs hiacintus į vazoną, galite padengti paviršių nedideliu sluoksniu samanų. Kaip žinia, jos puikiai sulaiko drėgmę, neleidžia išgaruoti vandeniui, todėl hiacinto gumbasvogūniui žemėje palaikomos palankios sąlygos.
2. Žemės lygis. Viena svarbiausių hiacintų sodinimo namuose sąlygų – jų gumbasvogūnių lygis. Labai svarbu, kad iš vazonėlio būtų išlindusi didžioji dalis gumbasvogūnio. Tik pati jo apačia turėtų būti žemėje. Įsodinus per daug gumbasvogūnio, dirvožemyje jis ima pelyti. Jeigu planuojate hiacintus sodinti į gruntą, stambius gumbasvogūnius dėkite į žemę maždaug 2-3 cm nuo paviršiaus. Smulkesnius – kiek aukščiau. Toks gylis yra optimalus augalui įleisti žemėje šaknis ir formuoti žiedus.
3. Neskubėkite su persodinimu. Kaip ir visur, taip ir hiacintų žydėjime svarbus natūralumas. Tiksliau tariant, dirbtinai nuskintas, per anksti persodintas, ne visiškai nužydėjęs hiacintas nebus tinkamas sodinti pakartotinai. Turėkite šiek tiek kantrybės ir palaukite, kol pagels visi hiacinto lapai. Jiems nudžiūvus, nuo buvusio stiebo atskiriami gumbasvogūniai. Lengvai nubraukite ant jų likusias drėgnas žemes, antraip, gumbas vėliau ims pūti. Patariama sudėti juos į plastikinį indą bei laikyti smėlyje arba durpėse. Per vasarą iki rudens gėlės turėtų būti saugomos šiltoje patalpoje, kurioje nesijaustų drėgmės, būtų pakankamai gryno oro.
4. Trumpa pertrauka. Tie, kas bent kartą matė hiacintų žiedus, turbūt sutiks, jog šioms gėlėms išauginti tokius žiedynus reikia nemažai pastangų. Tad nusprendus po jų nužymėjimo persodinti hiacintus kitur, vertėtų neskubėti. Į dirvą gumbasvogūnius sodinkite tik po kelių mėnesių, jau rudenį. Toks laiko tarpas padeda gėlėms atsigauti iki kito žydėjimo.
5. Hiacintų sodinimas ir priežiūra rudenį. Atėjus spalvingajam metų laikui – rudeniui – galite pradėti hiacintų sodinimo į lysvę darbus. Parinkite šioms rudens gėlėms saulėtą vietą ir drėgmę lengvai įgeriantį dirvožemį. Taip pat rekomenduojama į duobutę įberti truputį žvyro arba smėlio. Tai pagerins drenažą. Artėjant pirmosioms šalnoms, nepamirškite hiacintų uždengti durpėmis, spygliais ar mulčiuoti lapais. Be to, atminkite, rudens gėlės, hiacintai, pavasarį sužydi vienos pirmųjų, todėl nuimti lapus ar pražerti durpių sluoksnį derėtų vos nutirpus sniegui.