Vijoklinės gėlės – tai universalus sprendimas, norintiems ne tik sukurti nuostabų gėlyną, bet ir dekoruoti pastatų sienas ar paslėpti kažkokius eksterjero elementus. Vijokliniai augalai teikia pavėsį nuo vasariškų, kaitrios saulės spindulių, todėl galite pavėsinės karkasą apraizgyti įvairiaspalvėmis gėlėmis.

Kokios populiariausios vijoklinių gėlių rūšys?

Galima būtų išskirti šias veisles: kobėja lipikė, pelėžirnis kvapusis, pelėžirnis plačialapis, sukutis purpurinis.

Kobėja lipikė išauga iki maždaug 4 metų aukščio, o kartais ir daugiau. Jos žiedai yra varpelio formos, maždaug 8 cm ilgio, iš kurio nedrąsiai „nosytes“ iškišę gelsvi kuokeliai. Gėlės dažniausiai puikuojasi violetiniais ir baltais atspalviais, priklausomai nuo veislės.

Tai Pietų Amerikos daugiamečiai augalai, kurie, deja, Lietuvoje nežiemoja, todėl tampa vienmečiais. Kobėja lipikė mėgsta durpinę, derlingą, tinkamai drenuotą žemę ir gausų laistymą. Tačiau bijo atšiauraus vėjo ir šalnų, todėl geriau rinkitės nuo nuožmių vėjų apsaugotą vietą.

Sėklos sėjamos vasario – kovo mėnesiais į vazoną ar daiginimui skirtą indą, po 3 – 4 sėklas. Daiginkite ant palangės, kad augalas gautų pakankamai šviesos, tačiau nenudegtų nuo saulės spindulių. Daigelius rekomenduojama tręšti kas savaitę. Gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje galite persodinti į saulėtą vietą, prie vijokliniam augalui tinkamos atramos. Kobėja lipikė sparčiai auga esant tinkamoms sąlygoms ir džiugina savo žiedais liepos – spalio mėnesiais. Nuvytusius žiedelius rekomenduojame skabyti.

Pelėžirnis kvapusis – mėgstantiems svaigius aromatus. Gėlės žiedlapiai tarsi susipynę tarpusavyje ir vilioja įvairiomis spalvomis. Vijoklis išauga iki 1,5 – 2 metrų ir žydi visą vasarą iki rudens šalnų (VI – IX mėn.). Augalas yra vienmetis, tačiau nereiklus – galima sėti tiesiai į vidutinio sunkumo dirvą, pasibaigus šalnoms. Pelėžirnis kvapusis nemėgsta persodinimo, todėl iš karto rinkitės šviesias, bet ne per karštas vietas. Sėklas berkite į 3 – 5 cm gylio duobeles, išlaikydami 3 – 4 centimetrų atstumus. Per vasarą galėsite ne tik grožėtis įvairiaspalviais žiedais, bet ir skintomis puokštėmis kvėpinti savo namus.

Pelėžirnis plačialapis – daugiametis vijoklis, taip pat maloniai kvepiantis ir išsiskiriantis netaisyklingos formos, baltais, rausvais, violetiniais žiedais. Kaip ir kvapusis pelėžirnis, išauga iki 2 metrų aukščio, tačiau labiau mėgsta derlingą, kalkėtą dirvą bei saulėtas vietas, kuriose sėkmingai gali klestėti net iki 10 metų. Be to, augalas atsparus įvairiems kenkėjams bei ligoms. Tai puikus pasirinkimas, mėgstantiems patvarius ir daugiamečius augalus.

Galite daiginti dirvoje, tarp sėklų išlaikydami 2 – 3 cm, atstumus, o persodinę tarp daigų palikite 50 cm iš visų pusių. Taip augalas galės plėstis ir daugintis. Žiedais ir jų skleidžiamu nuostabiu aromatu galėsite mėgautis birželio – spalio mėnesiais.

Sukutis purpurinis – tai greitai augantis ir gausiai žydintis melsvais, baltais, violetiniais ir rausvais, piltuvėlio formos, 3 – 4 cm skersmens žiedais vijoklinis augalas. Šis gražuolis mėgsta kalkėtą, trąšią dirvą bei saulės spindulius, tačiau nenusimins ir augdamas pusiau pavėsyje. Rekomenduojama daiginti indeliuose nuo kovo ar balandžio mėnesio, o daigus persodinti 30×40 cm atstumu balandžio – birželio mėn. Sukutis purpurinis išauga iki 3 metrų ir žydi liepos – rugsėjo mėnesiais.

Visos šios vijoklinės gėlės gali tapti jūsų gėlynų, sodo ar balkono puošmena. Svarbu suteikti joms sąlygas lengvai bei patogiai kopti į viršų.