Tikriausiai nė vienam daržininkui nereikia priminti, kad per anksti pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro, o per vėlai, į perdžiūvusią dirvą, pasėtos sėklos blogai dygs, todėl daržovės nesubręs, jas dažniau puls ligos ir kenkėjai.

Tad kada ir ką geriausia sodinti, kad rudenį džiaugtis gausiu derliumi?

Anksčiausiai, vos tik pradžiūsta dirva, sėjamos šalnoms atsparios daržovės – salotos, petražolės, svogūnai, žirniai, ridikai. Jų sėkloms sudygti reikia nepastovios temperatūros ir daug drėgmės.

Kiek vėliau, t.y. balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje, sodinami ankstyvieji kopūstai, sėjami burokėliai ir gelteklės. Šias, šilumą mėgstančias daržoves reikia sėti tokiu laiku, kad jų sėklos išdygtų kuo greičiau, bet daigai nenukentėtų nuo šalnų.

Pavasaris tikrai ne kasmet ateina tuo pačiu laiku bei skiriasi savo oro temperatūra, todėl daržoves reikia sėti ne pagal kalendorines, bet pagal fenologines datas, kurios geriau atspindi gamtos sąlygas.

Pražydus šalpusniams ir gluosniams (balandžio 3-23 d.), sėjamos ankstyvosios morkos, ridikėliai, ridikai, salotos, žirniai, pastarnokai, petražolės, špinatai, svogūnai, pipirnės; sodinami krienai, peletrūnai (dalijant kerus), rabarbarai, smidrai.

Pražydus baltažiedėms plukėms ir sužaliavus ievoms (balandžio 23-gegužės 8 d.), sėjami ankstyvieji burokėliai, pupos, kalendros, raudonėliai, dašiai, gelsvės ir gelteklės; sodinamos ankstyvosios bulvės, brokoliniai ir ankstyvieji kopūstai, porai, svogūnai.

Pražydus ievoms ir vyšnioms (gegužės 6-20 d.), sėjami žiemai skirti burokėliai ir morkos, kukurūzai, juozažolės, citrininės melisos; sodinami briuseliniai, žiediniai ir vėlyvieji kopūstai, raudonėliai.

Kad sėklos lengvai ir greitai sudygtų, jas reikia pasėti tinkamame gylyje. Smulkios sėklos, pavyzdžiui, morkų, į dirvą beriamos 2 cm gylyje. Vidutinio stambumo, tokios kaip, agurkų ir burokėlių, – 2–3 cm gylyje. O stambios – žirnių, pupelių ir pupų, – 3–5 cm gylyje.