Po žiemos esame taip pasiilgę spalvų ir šviežių daržovių, kad nesulaukiame, kada galėsime skanauti pirmąsias šviežias ir savo rankomis užaugintas salotas, gražgarstes, ridikėlius, žirnius, krapus, petražoles, špinokus, špinatus ir kitas gėrybes. Būtent šie ankstyvieji augalai yra sėjami pirmiausia ir tai daryti galima jau dabar – balandžio mėnesį. Ką, kada ir kaip sėti? Plačiau
Žymos: Darzoviu seklosŽymos archyvas: Darzoviu seklos
Ridikėliai — ankstyva pavasario daržovė
Ridikėliai (lot. Raphanus sativus) yra vienmetis, bastutinių šeimai priklausantis augalas. Ridikėliai plačiai auginami visame pasaulyje ir yra vertinami dėl šaknų, kuriose gausu vitaminų ir maistingųjų medžiagų. Ridikėliai yra viena greičiausiai augančių ir ankstyviausių pavasario daržovių, kurių lauke galima užsiauginti jau gegužės mėnesį. Ridikėlių yra įvairiausių veislių, kurios skiriasi formomis, spalvomis, skoniu, ir ankstyvumu. Tačiau, vienos mėgstamiausių yra: „Babtų žara“, „Cherry Belle“, „Agata“, „Albena“, „Champion“, „French breakfast 3“ ir „Ester“. Plačiau
Žymos: Darzoviu seklos, RidikeliaiAgurkų auginimas — ką būtina žinoti
Atšilus orams ir vidutinei paros temperatūrai pakilus virš dešimties laipsnių, daržų lysvėse sodinami agurkai. Agurkų auginimas — tai procesas, apimantis tris pagrindines stadijas: sėjimą, priežiūrą ir derliaus nuėmimą. Tam, kad agurkai gerai sudygtų, o mes galėtume džiaugtis dideliu derliumi, reikia žinoti keletą svarbių dalykų. Plačiau
Žymos: Darzoviu seklosPasaulio virtuvės sėklų linija
Pasaulis didelis ir įvairialypis. Skiriasi ne tik šalių kraštovaizdžiai, kalbos, bet ir auginamos daržovės bei vaisiai. Dažnas iš mūsų mėgstame eksperimentuoti virtuvėje, norime išmėginti naujus receptus, dar neragautus produktus. Tam dažnai prireikia išskirtinių produktų — daržovių, kurias retai auginame savo darželiuose ar netgi, ne visada matome parduotuvių lentynose. Pasaulio virtuvė — tai nauja skirtingų šalių sėklų linija skirta ne lietuviškos virtuvės mėgėjams ir entuziastams. Įvairių rūšių sėklos atkeliavusios iš skirtingų pasaulio šalių. Plačiau
Žymos: Darzoviu seklosCukinijos
Šią savaitę sėjame cukinijas (2014.05.19-2014.05.25)
Cukinijos yra naudingos žmogaus organizmui: jose gausu vitaminų, magnio, fosforo, kalcio, geležies, cinko ir kitų mineralinių medžiagų. Cukinijos gerina medžiagų apykaitą, šalina toksinus iš žarnyno, mažina pilvo pūtimą. Tai puikios dietinės daržovės.
Cukinijos maistui vartojamos tiek jaunos, tiek peraugusios. Vertingesnės yra jaunos cukinijos, tačiau ir peraugusios nepraranda maistinės vertės ir turi gerą skonį. Vaisius skinkite pirmoje dienos pusėje. Jaunas, nedideles cukinijas skinkite, kai jos yra 10-15 cm ilgio. Jų sėklos dar nesusiformavusios ir žievelė dar plona, taigi odelės lupti nereikia, užtenka tik gerai nuplauti. Tokios cukinijos ilgesniam laikymui netinkamos. Cukinijos, kurių žievelė sukietėjusi, ir iš kurių jau reikia šalinti sėklas – tinkamos laikyti žiemai. Nuskinkite jas dar iki pirmųjų šalnų, palikdami 2 cm kotelį. Sveikus, nepažeistus vaisius, laikykite sausoje, vėsioje patalpoje.
Cukinijos valgomos žalios (jaunos), įdarytos, virtos, troškintos, keptos. Galima iš jų kepti duoną, pyragus, apkepus, virti uogienę, konservuoti. Tai labai universali daržovė.
Norint turėti gausų cukinijų derlių – tinkamai parinkite kokybiškas sėklas, dirvą, vietą, pasirūpinkite jų laistymu. Cukinijų veislių yra daugybė: atskirų veislių vaisiai skiriasi dydžiu, forma, spalva. Cukinijos mėgsta humusingą, pralaidžią vandeniui dirvą: gerai auga lengvoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Mėgsta saulėtas, nuo vėjų apsaugotas vietas.
Į nuolatinę augimo vietą, sėklas sėkite gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Cukinijas tinka auginti po svogūnų, pomidorų, bulvių, ankštinių daržovių. Sėkite lizdais po 2-3 sėklas, 3-5 cm gylyje, 60-80 cm atstumu. Šių daržovių lapija yra labai gausi: auginkite eilėmis, tarp eilių palikdami 1-1,3 m atstumus. Po savaitės, pasirodžius daigams, išretinkite, palikdami lizde stipriausią daigą. Prižiūrėkite, kad netrūktų drėgmės. Cukinijoms reikia daug vandens, laistykite gausiai, bet retai. Galite mulčiuoti: išlaikysite drėgmę bei neleisite augti piktžolėms.
Žymos: Cukinijos, Darzoviu seklosPupelės
Šią savaitę sėjame (2014.05.12-2014.05.18): gėles, žalumynines daržoves, pupeles, persodiname daržoves į šiltnamį.
Pupelės – labai naudingos ir maistingos daržovės. Savo maistine verte gali lygintis su mėsa: jose yra daugiau nei 20 % baltymų. Taip pat gausu angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų.
Pupelės vartojamos šviežios, džiovintos, konservuotos, šaldytos. Priklausomai nuo ankščių tipo ir vartojimo paskirties, pupelės skirstomos į šparagines ir gliaudomąsias. Šparaginių – vartojamos jaunos ankštys, gliaudomųjų – sėklos. Priklausomai nuo aukščio, jos skirstomos į krūmines, pusiau vijoklines ir vijoklines. Aukštaūgėms, vijoklinėms pupelėms reikalingos atramos, jos užauga net iki 5 metrų ilgio.
Pupelės auginti lengva, jos nėra reiklios dirvai. Sėkite lengvoje ir vidutinio sunkumo, humusingoje, apsaugotoje nuo vėjų, šiltoje dirvoje. Tinka auginti po agurkų, pomidorų, kopūstų, bulvių, negalima auginti po ankštinių kultūrų. Toje pačioje dirvoje pupeles rekomenduojama sėti po 4-5 metų. Pačios pupelės, kaip ir žirniai, yra labai geri priešsėliai, praturtinantys dirvą azotu.
Pupelių sėją pradėkite praėjus šalnų pavojui, gegužės antroje pusėje. Sėklas įterpkite 3-4 cm gyliu, 5-8 cm atstumu vieną nuo kitos; sėkite eilėmis, tarp eilių palikdami 25 – 35 cm atstumus. Pirmieji daigeliai pasirodys praėjus 10-15 dienų po sėjos. Norėdami ilgiau vartoti šviežias šparagines pupeles, sėkite jas keletą kartų kas dvi savaitės iki liepos mėnesio.
Vegetacijos laikotarpiu, pupeles porą kartų apkaupkite. Apkaupdami sustiprinsite stiebą, apsaugosite nuo išvirtimo. Pupelės nėra reiklios drėgmei, gausiau palaistyti reikėtų žydėjimo metu, bei išdžiūvus dirvai. Karštą vasarą dėl vandens stygiaus augalai pagelsta, krenta lapai.
Šparaginių pupelių derlių rinkite praėjus 8-10 dienų nuo ankščių užmezgimo – jos turėtų lengvai perlūžti. Gliaudomų pupelių krūmai nupjaunami prie pat žemės, kai pagelsta ankštys. Augalus išdžiovinkite, išlukštenkite pupeles ir dar jas palikite džiūti.
Žymos: Darzoviu seklos, Pupeles
Svogūnai
Šią savaitę sėjame (2014.05.05-2014.05.11): agurkus lysvėse, žalumynines daržoves, vienmetes gėles, sodiname svogūnus.
Švieži arba džiovinti, kepti, virti arba marinuoti svogūnai – nepakeičiamas ingridientas beveik kiekvienoje virtuvėje. Jie suteikia maistui tam tikrą skonį, praturtina vitaminais: svogūnuose gausu vitaminų, eterinių aliejų, cukraus.
Svogūnai būna įvairiausių formų, dydžių, spalvų, skiriais ir jų skonis. Plačiausiai auginami geltonieji svogūnai.
Geram ir sveikam svogūnų derliui labai svarbu gera sėjomaina. Toje pat vietoje svogūnus sodinkite po trejų metų. Tinkamiausi priešsėliai svogūnams yra agurkai, burokėliai, ankstyvieji ir žiediniai kopūstai, gūžinės salotos, ridikai, ridikėliai, moliūgai, bulvės, žieminiai javai. Visiškai netinkami – žirniai, pupos, porai, varpinės žolės.
Svogūnai auginami iš sėklų, daigais ir sėjinukais. Svogūnus auginant iš sėklų, galite rinktis iš labai plataus veislių asortimento. Tokie svogūnai geriau išsilaiko per žiemą, tačiau jų vegetacijos laikotarpis yra 1-2 mėnesiais ilgesnis nei iš sėjinukų auginamų svogūnų. Norėdami užsiauginti iš sėklų svogūnų, reikėtų pasisėti jų namuose, daigyklose, ankstyvą pavasarį.
Auginant iš sėjinukų – derlių gausite kur kas anksčiau. Svogūnams skirkite purią, nerūgščią dirvą. Svarbu, kad ji nebūtų piktžolėta. Svogūnai pralaimi piktžolėms kovoje dėl drėgmės – ravėjimas, jei dirvos nemulčiuojate, yra būtinas. Sėjinukus sodinkite negiliai, apie 1 cm gyliu, aplink juos gerai paspauskite žemę, kad augant šaknims, neleistų ropelėms iškilti į viršų. Ropeles sodinkite 6-9 cm atstumais, tarp eilių palikite 20 cm. Jeigu svogūnus sodinsite ankstyvajam vartojimui su laiškais – atstumai gali būti mažesni.
Svogūnams reikia drėgmės, ypač vegetacijos laikotarpio pradžioje, kol auga laiškai. Brandinant ropeles – nereikia laistyti, tuomet jos bus kokybiškesnės.
Žymos: Darzoviu seklos, Svogunai
Burokėliai
Šią savaitę sėjame (2014.04.28-2014.05.04):
Sodiname svogūnines gėles, svogūnus (sėjinukais ir ropelėmis), sėjame žalumynines daržoves, burokėlius.
Burokėliai nelabai reiklūs dirvai: geriausiai auga nerūgščioje, priesmėlio ir lengvo ar vidutinio sunkumo priemolio, puveningoje dirvoje. Svarbu, jog ji būtų giliai įdirbta bei nebūtų piktžolėta. Ankstyvajam derliui burokėlius sėkite balandžio gale-gegužės pradžioje, žiemai – nuo gegužės vidurio. Burokėlių sėklas sėkite į drėgną dirvą, 2-5 cm gylyje (priklausomai nuo dirvos – sunkesnėje dirvoje 2-3 cm gylyje, lengvoje dirvoje giliau), daigeliai turi pasirodyti po 15-18 dienų. Per visą vegetacijos laikotarpį, daigus retinkite keletą kartų. Labai svarbu burokėlius laiku išretinti – iš vienos sėklos išdygsta du-trys daigai. Išaugus 2-3 tikriesiems lapeliams, burokėlius išretinkite pirmąjį kartą, tarp daigelių palikdami 3-6 cm tarpus. Išrautų daigelių neišmeskite, juos galite persodinti. Antrąjį kartą – kai augalai turi 4-5 lapelius, palikite 8-12 cm atstumus. Vėliau, jau ūgtelėjusius, retinamus burokėlius kartu su lapais galite vartoti maistui.
Burokėliai nėra jautrūs drėgmei, tačiau vanduo labai svarbus pirmąjį augimo mėnesį – laistykite vieną kartą per savaitę. Karštą vasarą, laistydami burokus, apipurškite ir lapus, labai svarbu, kad jie nenuvystų. Jeigu burokėlių nemulčiuojate, palaisčius ar po lietaus, supurenkite žemę. Likus 20-30 dienų iki derliaus nuėmimo, burokėlių nebelaistykite.
Norint turėti gerą burokėlių derlių, reikėtų laikytis sėjomainos plano, toje pačioje vietoje juos auginti tik po 3-4 metų. Geriausiai burokėliai auga po agurkų, svogūnų, bulvių, javų.
Burokėliuose gausu vitaminų, angliavandenių, baltymų, mineralinių medžiagų. Nuo seno žinoma, jog burokėlių vartojimas stiprina organizmą – juos galima vartoti įvairiai apdorotus, bet daugiausiai naudos organizmui duos šviežių burokėlių vartojimas.
Žymos: Burokeliai, Darzoviu seklosMoliūgai
Šią savaitę sėjame (2014.04.21 – 2014.04.27): moliūgus, bazilikus, mairūnus, rozmarinus ir kitas žalumynines daržoves .
Moliūgai vartojami liaudies medicinoje, sultims, valgomi žali, kepti, virti, troškinti, konservuoti, rauginti. Auginti moliūgus yra paprasta, įdomu ir naudinga.
Šie augalai yra kryžmadulkiai. Moliūgai gali apsidulkinti ne tik savo, bet ir kitų, šalia augančių tos pačios rūšies ar šeimos augalų žiedadulkėmis. Todėl, pasėjus šių augalų sėklas kitais metais, labai nukenčia jų kokybė. Pirmas darbas, kurį turite atlikti norėdami turėti moliūgų – įsigyti geros kokybės sėklų. Tinkamai laikomos sėklos būna daigios net keletą metų.
Antras darbas – tinkamai pasirinkti vietą moliūgų auginimui. Labai svarbu, jog tai būtų saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta. Moliūgams patinka derlinga, gerai įdirbta, nerūgšti, laidi vandeniui dirva.
Moliūgai jautrūs šalčiui, todėl sėjami vėlai. Sėjant lauke, pastovioje augimo vietoje – gegužės antroje pusėje. Ankstyvajam derliui galite jų pasisėti balandžio viduryje, kambaryje į daigyklas. Sėkite 3-4 cm gylyje, į drėgną substratą. Moliūgų sėklas sėkite pamirkytas ar padaigintas sėklas, taip paankstindami jų sudygimą: sėklos turėtų sudygti per 6-8 dienas. Pasirodžius tikriesiems 3-4 lapeliams, daigelius pradėkite grūdinti, t.y. pratinti prie lauko sąlygų. Daigelius į pastovią augimo vietą persodinkite praėjus šalnų tikimybei. Moliūgų daigus sodinkite 0,8-1,4 m atstumu vieną nuo kito, juos karts nuo karto apkaupkite. Ant vieno augalo leiskite augti 3-4 vaisiams, kitas užuomazgas išskabykite. Moliūgams paaugus, nupjaukite virš vaisių stiebus, palikdami virš jų po 4–6 lapus.
Moliūgus sudaro 80-90% vandens, taigi jiems reikia daug drėgmės. Laistykite daug, giliai, bet retai, geriausiai tai daryti vakare, stenkitės neaplaistyti augalo lapų.
Subrendę, nuskinti iki šalnų, su 10 -15 cm koteliais ir tinkamomis sąlygomis laikomi moliūgai gali išsilaikyti iki pavasario.
Žymos: Darzoviu seklos, MoliugaiŽirniai
Žirniai
Šią savaitę sėjame žirnius (2014.04.14 – 2014.04.20):
Šią savaitę sėjamos tokios daržovių sėklos: baklažanus, cukinijas, moliūgus, patisonus, ridikus, daikonus, pasternokus, svogūnus, laiškinius svogūnus, žirnius.
Tik sušilus dirvai, sėkite žirnius. Ankstyva sėja padeda apsisaugoti nuo kenkėjų. Žirniai išauga sveiki, gražūs, nesukirmiję. Žirnius sodinkite 3-5 cm gylyje, 5 cm atstumu vienas nuo kito, tarp eilučių palikite 15-20 cm tarpus. Galite pridengti agroplėvele, taip paskatinsite greitesnį jų sudygimą. Daigeliai pasirodys po 8-12 dienų. Žirnių šaknys prasiskverbia iki metro ir giliau, svarbu juos sodinti į gerai išdirbtą, nepiktžolėtą žemę. Tinka beveik visi nerūgštūs dirvožemiai, sunkesnėse dirvose bus šiek tiek vėlesnis derlius. Žirniai gerai auga saulėtoje, nuo stiprių vėjų apsaugotoje vietoje. Dirvožemis neturėtų būti apsemtas vandens. Kita vertus, neleiskite jam išdžiūti: kai žirniai dygsta, žydi, ar bręsta ankštys. Aukštiems žirniams padarykite atramas (galite naudoti medinius kuolelius, vyteles, vielos tinklą ar tinklinį audinį).
Žirnių šaknų gumbeliuose yra daug azoto, nereiktų persistengti su jų tręšimu organinėmis trąšomis. Per didelis azoto kiekis augins sodrius žalumynus, tačiau žirnių nebus. Kai nuimsite žirnių derlių, nukirpkite augalus prie pat žemės, palikdami šaknis žemėje. Tokiu būdu pagerinsite dirvą vėliau čia auginamoms daržovėms. Žirnius toje pačioje vietoje sodinkite po 4 metų.
Žirniuose gausu baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, amino rūgščių bei vitaminų. Skaniausi žirniai – žali, tačiau juos galima virti, šaldyti, konservuoti, džiovinti.
Žymos: Darzoviu seklos, Zirniai