Salotos (lot. Lactuca sativa) – vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 20–60 cm aukščio. Jų veislių yra labai daug, dažniausiai jos skiriasi išvaizda, lapų dydžiu ir forma. Salotų lapai gali būti apvalūs, banguoti, lygūs, skiauterėti, ovalūs. Salotos yra viena populiariausių ir labiausiai mėgstamų daržovių pasaulyje.

Lietuvoje dažniausiai auginamos lapinės ir gūžinės salotos. Lapinių salotų derlius – dideli, sultingi, įvairių formų lapai. Mėgstamiausios veislės – „Lollo bionda“, „Lollo rossa“, „Rekord“ ir kt. Lapinės salotos gerai veši, nupjautos atauga, o svarbiausia – neapkarsta, joms būdingas gaivus skonis. Gūžinės salotos taip pat mėgstamos daržininkų. Ši salotų rūšis išsiskiria tuo, kad lapus formuoja sukdamos į gūželes, nedideles žalių lapų galvutes. Vienos mėgstamiausių ir dažniausiai auginamų yra veislės „Tarzan“, „Maikönig“, „Lento“. Šių veislių salotų derlius gausus, gūželės didelės, apvalios, skonis švelnus ir gaivus. Salotas galima auginti pavasarį, vasarą ir rudenį.

Salotos yra viena ankstyviausių pavasarį auginamų daržovių. Jų sėja ir priežiūra nesudėtingos. Salotos sėjamos į išpurentą, drėgną dirvą 0,5–1 cm gyliu. Salotoms sudygus maždaug po 15–20 dienų, rekomenduojama jas praretinti, paliekant 5–10 cm tarpus. Salotų auginimo vietą svarbu pakeisti kas 2–3 metus, nes kitaip derlius gali būti ne toks gausus. Norint, jog salotos vešėtų, reikia nuolat palaistyti ir papurenti žemę, kad šaknys gautų oro ir būtų spartesnė deguonies apykaita.
Salotų auginimas neužima daug laiko, nereikalauja didelės priežiūros, o ir derlius labai greitas ir gausus. Be to, salotos – vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis.