Visų mūsų mėgstamos bei pažįstamos morkos yra vienos seniausiai auginamų daržovių, kuriose gausu karotinoidų, vitaminų B1, B2, PP, C, pantoteno rūgšties, flavonoidų. Sakoma, kad morkas valgyti verta ne tik norint pagerinti regėjimą, bet ir atitolinti senatvę. Taigi, neauginti jų savo darže būtų tikras apsileidimas. Šviežios jaunos morkytės yra skanus traškantis užkandis, kurį mėgsta tiek vaikai, tiek suaugę. Beje, kažkada morkos buvo auginamos dėl lapų, o ne dėl šaknies.

Ankstyvosios morkų veislės sėjamos jau balandžio pradžioje. Jos paprastai valgomos šviežios. Vidutinio ankstyvumo morkų sėklos sėjamos balandžio pabaigoje, ar gegužės pradžioje, vėlyvosios – gegužės pabaigoje. Norint sulaukti ypatingai ankstyvo morkų derliaus, į dirvą sėti jas galima ir rudenį. Sėklos sudygs vos tik sulauks tam tinkamų sąlygų. Deja, rudeninis sėjimas nėra labai parankus, nes iki pavasario Jūsų pasėtas sėklas gali išnešioti įvairūs kenkėjai.

Paprastai morkos sėjamos tiesiai į dirvą, tačiau jų sėklas galima prieš tai sudaiginti. Tai nesudėtinga. Sėklas pamerkite į nešaltą vandenį. Tas, kurios liks plaukioti paviršiuje, išmeskite. Vargu, ar jos sudygs. Likusias suvyniokite į drėgną orui laidų skudurėlį. Kasdien atidenkite, kad prasivėdintų ir kad nepražiopsotumėte, kada jos pradės dygti. Morkų sėklų dygimas gali užtrukti 10-20 dienų.

Morkų dygimui reikalinga ne mažesnė nei 4-5 laipsnių šiluma. Jei lauke dirva nepakankamai įšilusi, dygimas gali užtrukti. Taigi, toks išankstinis daiginimas skudurėlyje, gali paspartinti Jūsų morkų lysvės suvešėjimą, nes atšilus į ją sėsite jau įsišaknyti pasiruošusias sėklas.

Šioms daržovėms patinka lengva ar vidutinio sunkumo, priesmėlio ar priemolio dirva. Nesėkite jų į šviežiu mėšlu patręštą lysvę, nes tokioje jos užaugs prasto skonio, ar išsišakojusios. Jos prastai augs ir pavėsyje.