Lelijos – nuo seno žinomos, vertinamos, dainose apdainuotos bei legendose minimos, iš Artimųjų Rytų atkeliavusios gėlės. Tai daugiamečiai svogūniniai augalai, kurių auginimas nėra sudėtingas, o žiedų įvairovė tokia, kad sau labiausiai patinkančią veislę ras net ir labai išrankūs gėlininkai. Šios gėlės žydi liepos mėnesį, o skinti jų žiedai ilgai nevysta.

Pati seniausia žinoma sukultūrinta veislė yra baltoji lelija (lillium candidum) jau apie 3000 metų naudojama ne tik kaip dekoratyvinis, bet ir vaistinių savybių turintis augalas.

Lelijos puikiai auga nepermirkusiame, derlingame dirvožemyje, šiltoje bei saulėtoje vietoje. Vienoje vietoje gali augti 5 metus, nes pasidauginus svogūnėliams ir ėmus stigti vietos, jos pradeda mažiau bei skurdžiau žydėti.

Kaip sodinti lelijas?

Atrinkus sveikus svogūnėlius, prieš sodinimą verta palaikyti juos silpname kalio permanganato tirpale. Tai užkirs kelią ligoms. Svogūnėliai sodinami 20-25 cm gylyje ir 10-15 cm atstumu vienas nuo kito.

Kai kurių, ypač jautrių veislių lelijas rekomenduojama žiemai pridengti apie 20 cm storio šiltinamųjų medžiagų sluoksniu.

Kada sodinamos arba persodinamos lelijos?

Rudenį, kai baigiasi lelijų žydėjimas, jų svogūnėliai pereina į ramybės būseną. Tada ir yra tinkamas metas persodinimui, jeigu to reikia. Šie augalai persodinami arba sodinami į naują vietą gali būti ir pavasarį. Persodindami, lelijų šaknis patrumpinkite iki pusės.

Lelijų priežiūra

Atėjus pavasariui, lelijų augimo vietą mulčiuokite bei patręškite mineralinėmis trąšomis. Vos pasirodžius jų daigams, paliekite juos kalio permanganato tirpalu, supurenkite dirvą bei paberkite šiek tiek azotinių trąšų. Purendami stenkitės nepažeisti lelijų svogūnėlių, antraip jie šiais metais nepražys. Lelijoms ūgtelėjus verta jas vieną kartą per mėnesį palepinti kalio ir fosforo trąšomis. Šie augalai labai nemėgsta dirvos paviršiuje užsistovėjusio vandens.