KROKAI IR JŲ RŪŠYS

Krokai – ankstyvos pavasarinės gėlės, todėl jų sodinimu, kaip ir kitų anksti pavasarį pražystančių svogūninių gėlių, reikia pasirūpinti dar rudenį. Spalis – tinkamas laikas sodinti krokus atvirose vietose, o lapkritis – po medžiais, prie namo pamatų, šulinių ir kitų vietų, kur žemė ilgiau stipriai neatšąla.

Krokų rūšys

Krokai – tai daugiametės svogūninės gėlės, pasižyminčios siaurais, ilgais, linijiškais lapais, augančiais kuokštais, ir taurės formos nedideliais pavieniais žiedais, dažniausiai baltais, kremiškais, geltonais, oranžiniais, violetiniais, alyviniais, melsvais, taip pat dvispalviais arba trispalviais su ryškiai geltonomis arba raudonai oranžinėmis purkomis. Krokai dažnai skirstomi į dvi grupes: žydinčius pavasarį ir žydinčius rudenį. O iš viso galima suskaičiuoti apie 100 krokų rūšių.

Iš visų 100 krokų rūšių galima išskirti keletą populiariausių: auksuotuosius, pavasarinius, geltonuosius, tinklinius, siauralapius ir daržinius krokus.

Auksuotieji krokai yra trumpastiebiai ir žydi vos sniegui nutirpus. Juos sodinti reikėtų ant šlaito ir atokiau nuo kitų augalų, nes šie krokai nemėgsta pažliugusios žemės ir greta vešliai kerojančių augalų.

Pavasariniai krokai žydi šiek tiek vėliau nei auksuotieji, tačiau ilgiau, o veislių įvairovė leidžia pasirinkti iš plataus spalvų asortimento. Ne veltui, tai populiariausia krokų rūšis Lietuvoje. Galima išskirti tokias veisles kaip Jeanne D’Arc – baltažiedžius krokus, ir Pickwick – purpurinius krokų žiedus, išmargintus violetinėmis ir baltomis juostomis.

Geltonieji krokai yra ryškiai geltonos spalvos, trumpastiebiai, žydintys pavasarį. Labiausiai tinka alpinariumams, gerai auga ir plinta vejoje, nebijo kitų augalų, net itin vešliai kerojančių, kaimynystės, tačiau nemėgsta šlapios žemės.

Siauralapiai krokai žydi taip pat labai anksti – dar kovo mėnesį, ir labai intensyviai kvepia. Nebijo šalnų, todėl žiemoja nedengti, tinkami pražydinti žiemą.

Daržiniai krokai yra aukštesni už kitų rūšių krokus: užauga net iki 20 cm aukščio, ir žydi rudenį. Išskirtinė šių krokų savybė – iš džiovintų purkų yra išgaunamas šafranas – vienas iš brangiausių augalinių produktų.

Krokų auginimo ypatybės

Įdomu, kad pagrindinis krokų svogūnėlis kasmet sunyksta ir jį pakeičia naujas, todėl krokų nereikia persodinti kasmet. Rekomenduojama tai daryti kas 2 metus. Persodinti reikia vėlyvą rudenį, geriausia spalio–lapkričio mėnesiais, kai žemė jau pradeda šalti. Krokai vertinami kaip visai nereiklios gėlės, todėl ir jų priežiūra apsiriboja persodinimu ir mulčiavimu įšalus žemei.

Krokai geriausiai auga saulėtoje arba pusiau saulėtoje vietoje, derlingoje arba tręšiamoje priesmėlio arba priemolio dirvoje, o žydi iki 20 dienų. Svarbiausia, kad dirva nebūtų pažliugusi, labai šlapia, nes krokai tokios dirvos itin nemėgsta.

Neretai galima matyti, kad krokai auga vejose arba vietose, kur tikrai jų nesodinote. Nors šios gėlės dauginamos svogūnėliais, tačiau gali daugintis ir sėklomis, kurias išnešioja skruzdės.

Taigi, krokai – gėlės, kurias mėgstame dėl ankstyvo žydėjimo, ryškių spalvų ir lengvos priežiūros. O kartais galime jų nesodinti, bet pavasarį nustebti, kai krokų žiedai nuspalvina veją namų.

Žymos:
This entry was tagged .