Amarilis – viena gražiausių kambarinių gėlių. Šios stambiažiedės gėlės dažnai vadinamos žiemos karalienėmis. Tikriausiai todėl, kad šaltuoju metų laiku, šiltose patalpose, jos skleidžiasi viena po kitos, džiugindamos įvairiausiomis spalvomis. Ant amarilio stiebo dažniausiai išsiskleidžia trys ar keturi žiedai. Tačiau, pasak gėlininkų, akylai prižiūrimas augalas gali sukrauti ir daugiau pumpurų. Ir kas svarbiausia, žydėti daugiau nei mėnesį!

Amarilio žiedai stambūs ir tvirti. Jie išauga net iki 10 cm skersmens. Ant stiebelio žiedai auga grupėmis – dažniausiai po 4, tačiau gerai prižiūrimas augalas gali sukrauti 10 ar net 12 žiedų. Amariliai pražysta įvairiausių spalvų žiedais – raudonais, baltais, rožiniais, persikų spalvos, ar net oranžiniais. Žydėjimo trukmė priklauso nuo patalpos temperatūros ir apšvietimo. Karštis ir tiesioginiai saulės spinduliai žydėjimą ženkliai sutrumpina. Tačiau palankiomis sąlygomis auginamas amarilis gali žydėti net iki 7 savaičių! Žydinčiam amariliui patinka išsklaidyta saulės šviesa. Jei vazonėlis stovi ant palangės, rekomenduojama reguliariai jį pasukti, kad neišsikraipytų žiedynstiebis.
Jeigu Jūsų namuose amarilis blogai auga ar nežydi, greičiausiai tiesiog nežinote, kaip tinkamai jį auginti ir ką jis mėgsta. Jei tinkamai rūpinsitės šia gėle, ji pražys kasmet prieš pat Kalėdas.

Amariliai nėra lepūs, tačiau visiškai negali pakęsti nei šalčio, nei karščio. Vadinasi, žiemą patalpoje, kurioje auga šios gėlės, geriausia palaikyti ne žemesnę nei +18 ºC temperatūrą.

Žiemą nužydėjusį amarilį palikite ramybėje iki pat pavasario. Nebežydintį augalą perkelkite į vėsesnę ir tamsesnę vietą, kurios temperatūra siekia 13 °C. O pavasarį pradėkite gausiau laistyti bei kartą per porą savaičių patręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Ir taip iki rugsėjo – amarilio ramybės periodo pradžios, kuris paprastai tęsiasi iki lapkričio, tiksliau – kol pakvimpa Šv. Kalėdomis.