Apie česnakų naudą sveikatai puikiai žinome visi. Šie populiarūs prieskoniniai bei vaistiniai žalumynai yra nepamainomas vitaminų šaltinis visais metų laikais. Be česnakinių prieskonių vargiai įsivaizduotume bet kokios virtuvės kasdienybę.

Šiose daržovėse gausu eterinių aliejų, fitoncidų, mikroelementų. Jos pasižymi stipriomis baktericidinėmis, priešmikrobinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis. Maistui česnakai buvo vartojami jau senovės Graikijoje, o šiuo metu tai vienas populiariausių prieskonių visame pasaulyje.

Česnakų rūšių yra ne viena. Jos skiriasi skoniu, vešlumu, laiškų išvaizda, vaistinėmis savybėmis (ypač vertingas yra meškinis česnakas). Kai kurios rūšys yra dekoratyvinės, vertinamos dėl gražių žiedų. Visus juos galima dauginti dalinant kerelius, arba užsiauginti iš sėklų.

Šių augalų sėklos yra apie 0,5 cm ilgio ir savo forma primena česnako skiltelę. Pirmaisiais metais jas sėkite 2-3 cm gylyje, palikdami 3-4 cm tarpus. Iš sėklų užauga vienaskilčiai svogūnėliai. Rudenį jie sodinami taip pat kaip česnako skiltelės, jei tai žieminiai česnakai. Vasariniai sodinami iki balandžio pradžios. Na, o antraisiais metais iš jų išauga normali, mums įprastos išvaizdos iš skiltelių sudaryto česnako galvutė.

Sėklas daiginti namuose galima jau sausio mėnesį. Kadangi česnakai nėra reiklūs dirvožemiui, jiems puikiai tiks universalus substratas, ar daigams skirta žemė. Jų sėklos būna kietos, todėl prieš daiginimą patartina jas 12 valandų pamirkyti. Jei netingite “pažaisti”, keletą kartų per dieną praskalaukite sėklas apie 35 laipsnių šilumos vandeniu (neviršykite 40 laipsnių). Tai jas sušildys ir pažadins. Išmirkytos sėklos sudygsta per 6-8 dienas. Daiginimo metu jas galite pridengti plėvele. Sudygusias sėklas sėkite į pasirinktus indelius. Nepamirškite palaistyti.

Išsausėjęs dirvožemis česnakams tikrai nepatiks. Kuomet augalai turi jau 2-3 laiškus, juos galima pirmą kartą patręšti.