AR VERTA ĮSILEISTI ARTIŠOKUS Į DARŽĄ IR VIRTUVĘ?

Artišokai – Italijos pasididžiavimas, kuris su vis didesniu pagreičiu įsitvirtina ir mūsų daržuose. Tai neįprastas augalas: atrodo daržovė, tačiau, iš tiesų, yra gėlė – tai daugiametis astrų šeimos augalas. Bet kartu artišokai primena kankorėžius. Artišokai yra ypač naudingi sveikatai ir pasižymi ypatingu skoniu, todėl yra plačiai naudojami tiek medicinoje, tiek kulinarijoje. Kaip sodinti, auginti ir vartoti šias neįprastas valgomas gėles pataria „Nojaus sėklos“.

Ir maistas, ir vaistas

Artišokuose gausu angliavandenių, vitaminų A, B, C. Šiose valgomose gėlėse taip pat gausu geležies, kuri gerina apetitą, yra naudinga kepenims ir inkstams. Artišokai vartojami esant aterosklerozei, o žalieji pumpurai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Artišokuose yra labai nedaug riebalų, todėl yra labai tinkami vartoti metant svorį.

Įdomu tai, kad artišokai šiek tiek keičia burnos receptorių jautrumą, ypač į saldumą, todėl rekomenduojama valgant artišokus gerti gryną vandenį, kuris pražys naujais skoniais.

Artišokas yra, palyginti, didelis, tačiau valgyti tinka tik nedidelė jo dalis – pumpuro pagrindas ir mėsinga apatinė, vadinamųjų, pumpuro žvynų dalis. Artišokai dažniausiai yra garnyras prie pagrindinio patiekalo, nes kaip pagrindinis patiekalas yra per lengvas. Tačiau taip pat populiaru yra artišokus įdaryti įvairiais įdarais – sūriu, kumpiu, padažais, tokiu atveju artišokai gali būti puikus užkandis. Artišokai gali būti verdami pasūdytame vandenyje, kepami orkaitėje arba griliuje: virti arba kepti reikia iki kol pradeda atsiskleisti pumpuro žvynai. Galima artišokus konservuoti ir skanauti visą žiemą.

Įdomus yra ir artišokų valgymas: valgyti jį reikia rankomis, atskiriant kiekvieną žvyną iki kol pasiekiamas artišoko vidurys, nes pjaustyti įrankiais gali būti sudėtinga: artišoko žvynai yra kieti ir sausi.

Artišokų auginimas

Artišokas yra daugiametis, maistinis, vaistinis ir dekoratyvus augalas. Iki žydėjimo jo pumpurai yra valgomi, o pražydus – tai tikra daržo grožybė.

Sodinami artišokai yra daigais, o tai daryti reikia jau balandžio–gegužės mėnesiais, o derliumi džiugina birželį–rugsėjį. Augalai yra reiklūs dirvožemio derlingumui ir drėgmei, ypač augimo pradžioje, artišokus būtina gausiai laistyti. Taip pat kelis kartus per sezoną, kuris yra, palyginti, ilgas, reikia patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Jaunus daigus nakčiai reikia uždengti plėvele, nes artišokai bijo šalčio. Taip pat reikia parinkti geriau saulės apšviestą ir nuo vėjų apsaugotą dirvos vietą. Artišokai užauga iki 1,5–2 m aukščio, todėl reikia nesodinti per arti kitų augalų, kuriuos jie gali užstoti.

Artišokų daigai sodinami į 10 cm dirvos gylį tarp daigų paliekant 80 cm atstumą. Vienoje vietoje pasodinti artišokai gali augti ir vaisius vesti daug metų, o nužydėjus artišokams reikia augalą nugenėti ir apdengti plėvele: taip paruoštas augalas lengvai peržiemos.

Taigi virtuvėje vertinantiems naujus neįprastus skonius artišokai yra puikus pasirinkimas. Jie gali būti vartojami įvairiais būdais – įdaryti kaip užkandis, virti arba apkepti griliuje kaip garnyras, o taip pat pasižymi organizmui naudingomis savybėmis.

Žymos: