Žalioji trąša arba sideratai – labai veiksmingas ir visiškai natūralus dirvožemio tręšimo būdas, garantuojantis ne tik gausų, bet ir ekologišką derlių. Tai svarbu kiekvienam auginančiam daržoves, įvairias kultūras ir kitus augalus. Tačiau ne visi žino, kaip išsirinkti žaliąją trąšą.

Trumpai apie žaliąją trąšą

Žalioji trąša arba sideratai – tai augalai, kurie sėjami į dirvožemį ir auginami tam, kad jį natūraliai patręštų, praturtintų reikiamomis medžiagomis.

Sideratai sėjami nuo ankstyvo pavasario iki pat rugsėjo į išpurentą dirvą, o sudygsta ir užauga per kelias savaites. Tada sideratus reikia apkasti: tai padeda pamaitinti dirvožemį organinėmis medžiagomis, pagerina jo naudingumą ir dirvos struktūrą. Vėlyvą rudenį žalioji trąša perkasama arba užariama į dirvą ir ten pradeda pūti, o kartu – atlikti savo darbą. Pūvanti žalioji trąša atpalaiduoja iš dirvožemio paimtas medžiagas – azotą, fosforą, kalį, kalcį ir kitus mineralus: tai padeda dirvą apsaugoti nuo erozijos, suaktyvinti dirvoje esančius mikroorganizmus, padidina humuso kiekį dirvoje.

Sideratų įvairovė

Žaliajai trąšai dažniausiai sėjami ankštiniai augalai – pašariniai ir siauralapiai sideraliniai lubinai, pašarinės pupos, seradėlės ir vikiai, taip pat posėliniai augalai – garstyčios, aliejiniai ridikai, vasariniai rapsai, garstyčios, rapsai, facelija, dobilai ir kiti augalai. Norint patenkinti visus poreikius dažnai sėjami žaliosios trąšos mišiniai, nes kiekvienas augalas pasižymi savitu poveikiu dirvai.

Azotą iš oro įsisavina visi ankštiniai sideraliniai augalai; azoto išplovimą žiemą stabdo visi kryžmažiedžiai ir grūdiniai sideratai; eroziją stabdo ir piktžoles naikina pupos, dobilai, lubinai, aliejiniai ridikai, vasariniai rapsai, saulėgrąžos, garstyčios, facelijos; maisto medžiagas iš giliųjų dirvos sluoksnių ima ir jas kaupia kryžmažiedžiai sideraliniai augalai, ypač lubinai; pasėjus rudenį daug organinės medžiagos susidaro žieminiuose rapsuose ir kviečiuose; fosforą atpalaiduoja ir jo pasisavinimą palengvina ankštiniai sideratai, taip pat garstyčios; mineralinių medžiagų išplovimą stabdo visi kryžmažiedžiai sideraliniai augalai, ypač rapsai ir aliejiniai ridikai; itin giliai dirvą purena lubinai, pupos, aliejiniai ridikai, garstyčios; veiksmingai naikina nematodus visi ankštiniai sideratai, facelija, saulėgrąžos, serenčiai; vėlyvam medunešiui tinka bitinė facelija, garstyčios, saulėgrąžos, dobilai; nuėmus ankstyvųjų daržovių ir bulvių derlių rekomenduojami trumpos vegetacijos sideratai, pavyzdžiui, vasariniai rapsai, garstyčios, facelijos, žirniai, vikiai, grikiai, žieminiai rugiai.

Taigi, jei norite dirvožemį tręšti natūraliai – žaliąja trąša – turite įvertinti poreikius ir pagal juos rinktis sideratus arba jų mišinius.