Kažkada smidrai arba, paprasčiau tariant, šparagai buvo auginami tik močiučių darželiuose, nes tai – gražios žalios spalvos ir ažūrinės tekstūros dekoratyvus krūmas. Tačiau dabar smidrai yra geriausių pasaulio šefų aukštinama daržovė, tikras delikatesas, nes pasižymi ypatingu skoniu, o taip pat labai vertinga, nes smidruose gausu vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų. Apie smidrų auginimą, priežiūrą ir naudojimą pasakoja „Nojaus sėklos“.
Neišmatuojama nauda organizmui
Smidrai – tikra naudingųjų medžiagų bomba: juose gausu fenolio rūgšties, kuri didina kraujagyslių sienelių tvirtumą ir elastingumą, taip pat ląstelienos, baltymų ir karotino. Smidrai turi daug vitaminų – A, B, C, T, K, ir mineralų – vario, mangano, magnio. Be visa ko, šiose daržovėse gausu maistinių skaidulų – 100 g smidrų yra apie 2 g skaidulinių medžiagų. Dėl visų naudingųjų medžiagų smidrų vartojimas padeda kontroliuoti diabetą. Smidrai skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina skysčių ir druskų kiekį organizme, mažina galimybę susidaryti inkstų akmenims. Smidrai sudėtyje neturi riebalų ir cholesterolio, todėl, kadangi yra nekaloringi – 100 g smidrų turi tik 20 kalorijų, puikiai tinka metant svorį. Ne veltui smidrai vadinami vaistais, o populiariausia smidrų veislė – vaistiniai smidrai.
Pietų stalo delikatesas
Smidrai yra ypatingai lengvai paruošiama daržovė ir gali būti tiek garnyras, tiek pagrindinis patiekalas. Galioja tik viena taisyklė – kuo mažiau, tuo geriau. Smidrai pasižymi ypatingu skoniu, todėl nereikia jo užgožti gausybe priedų ir padažų. Smidrus užtenka pavirti kelias minutes pasūdytame vandenyje, tačiau virti reikia stačius, geriausia surištus į ryšulėlį, nes viršūnėms užtenka tik karštų garų, ir pakepti orkaitėje arba ant griliaus su trupučiu sviesto arba alyvuogių aliejaus. Skonį sustiprinti galima smidrus apvyniojus kumpiu. Taip paruošti smidrai puikiai tinka su kiaušiniu, kaip garnyras prie vištienos patiekalų ir pan.
Smidrus galima konservuoti ir skanauti ištisus metus. Norint smidrus šaldytuve išlaikyti ilgiau reikia juos suvynioti į drėgną rankšluostį ir įdėti į plastikinį maišelį, taip paruoštus smidrus šaldytuvo daržovių skyriuje galima išlaikyti kelias dienas. Vis dėlto smidrai skaniausi švieži, kada kotas dar nebūna sumedėjęs, daržovės nebūna praradusios traškumo ir formos.
Kaip auginti smidrus?
Smidrai yra daugiamečiai augalai: vienoje vietoje augti gali net 10–20 metų. Sodinami daigais balandžio–gegužės mėnesiais, sėti daigams galima ir kovo mėnesį, tačiau prieš tai sėklas reikia 3–4 dienas pamirkyti ir tik po to daiginti 23–25 °C temperatūroje. Maistui vartojami jauni smidrų stiebai–ūgliai, kuriuos nupjauti galima jau gegužės–birželio mėnesiais.
Smidrai mėgsta lengvą dirvą ir yra reiklūs drėgmei visą vegetacijos periodą. Jauni smidrų daigai bijo šalnų, todėl auginant lauke nakčiai reikia pridengti. Pradėjusius augti daigus keletą kartų reikia apkaupti. Smidrų stiebai aukšti, ploni ir netvirti, todėl geriau auginti nuo vėjų apsaugotoje vietoje.
Sodinant smidrų daigus iškaskite 30 cm pločio ir 20–30 cm gylio griovelį, jo dugną išpurenkite ir pabarstykite 3–5 cm komposto sluoksniu, galima pabarstyti 5 cm senų papuvusių lapų, papuvusių medžio drožlių, senos žolės sluoksniu ir pan. Patręškite daug kalio, fosforo, magnio turinčiomis ir lėtai tirpstančiomis mineralinėmis trąšomis. Ant viršaus užbarstykite 5 cm žemių sluoksniu. Smidrų daigų šaknis išdėliokite 30–35 cm atstumu viena nuo kitos, jas paskleiskite vienodai į visas puses ir užpilkite 5 cm žemių sluoksniu. Kai ūgliai pasimatys, tada užpilkite dar 5 cm žemių sluoksniu. Iškart sodinant per daug neužpilkite, nes ūgliai nepajėgs prasimušti į paviršių. Pasodinę gausiai palaistykite ir vėliau palaikykite drėgmės lygį.
Rudenį šparagai nupjaunami 10 cm aukštyje ir apipilami 8–10 cm durpių sluoksniu.
Taigi smidrai yra lengvai auginamos ir nereikalaujančios daug priežiūros daržovės, o savo naudingosiomis medžiagomis ir ypatingu skoniu Jus džiugins jau ankstyvą pavasarį net iki 20 metų. Todėl tikrai verta prisijaukinti šią unikalią daržovę.