Cukinijos (lot. Cucurbita pepo) – molūginių šeimos augalas, kilęs iš Italijos, tačiau plačiai paplitęs po visą pasaulį. Cukinijos dar vadinamos itališkais aguročiais ir yra labai vertinamos dėl gausaus derliaus ir ištvermingumo oro sąlygoms. Cukinijų minkštimas pripildytas maistingųjų medžiagų: angliavandenių, karotino, askorbinės rūgšties, vitaminų. Cukinijos ypač naudingos žmonėms, sergantiems kepenų ligomis. Lietuvoje cukinijas augina daugelis. Mėgstamiausios veislės yra: „Black beauty“, „Soleil H“, „Striato di Napoli“, „Atena polka H“ ir „Di nizza“.

Cukinijų sėjimas.

Cukinijos mėgsta greitai įšylančią, humusingą, purią ir turtingą mineralinių medžiagų dirvą. Cukinija yra šilumą mėgstanti daržovė, todėl lauke sėjama tik žemei įšilus iki 10–12 °C. Sėjama maždaug 10 cm. gylyje, gegužės-birželio mėnesiais. Cukinijas, kaip ir moliūgus galima sodinti daigais, taip sulaukiama greitesnio derliaus. Auginant cukinijas, būtinas reguliarus laistymas ir tręšimas. Esant karštam orui, cukinijos laistomos kas 2-3 dienas. Tręšti cukinijas rekomenduojama kas 8-10 dienų, mineralinių trąšų skiediniu. Tręšti galima augalams pražydus, tačiau per visą vegetacijos laikotarpį tręšiama 3-4 kartus.

Cukinijų derlius.

Cukinijų derlius imamas liepos-rugsėjo mėnesiais. Šviežius mažus cukinijų vaisius patartina suvartoti per 7-10 dienas, o didesnius galima laikyti apie 4 savaites. Šviežius vaisius geriausia laikyti 6–10 °C temperatūroje, drėgnoje aplinkoje, o subrendusias cukinijas 5–7 °C temperatūroje. Cukinijų vaisiai vartojami švieži arba konservuojami. Cukinijos plačiai naudojamos įvairiausių patiekalų gamyboje.