Visi norime, kad akis džiugintų lygi, sodrios žalios spalvos veja. Tačiau dažnai pavasarį, pasibaigus šalčiams ir ištirpus sniegui, prieš akis atsiveria visai kitoks vejos vaizdas. Veja yra išretėjusi, pageltusi arba išbalusi ir jai skubiai reikia reabilitacijos? Dalinamės patarimais, kaip po žiemos atgaivinti veją.

Ką reikia padaryti iki pavasario?

Jei praėjusį rudenį nespėjote vejos tinkamai paruošti žiemos sezonui, dabar turėsite įdėti daugiau darbo ir pastangų norėdami veją atgaivinti, tačiau žinokite, kad paruošiamieji darbai yra taip pat labai svarbūs. Todėl šį rudenį nepamirškite sugrėbti visų nukritusių medžių lapų, ant vejos nepalikti jokių nebūtinų daiktų, vazonų ir pan. Taip pat žiemą vengti mindžioti sniegą, esantį ant vejos, nes sutrombuotas sniegas sušąla į ledą, kuris labai pažeidžia veją. Visa tai leidžia išvengti didžiausios ir nemaloniausios problemos – sniego pelėsio, kuris pasireiškia vietomis išblukusia veja.

Sniego pelėsis atsiranda ir vietose, kuriose nuolat laikosi vanduo. Todėl, jei ant Jūsų vejos užsistovi vanduo, sklype nėra drenažo sistemos, rudenį iškaskite nedidelius griovelius, kad vanduo galėtų nutekėti ir neužsistovėtų ant vejos.

Kokie darbai – svarbiausi pavasarį?

Pavasaris – laikas, kai vejai reikia skirti daugiausiai dėmesio, nes nuo to priklauso vejos augimas ir vystymasis viso sezono metu. Todėl pavasarį reikia atlikti kelis būtinus vejos reabilitavimo darbus.

Pirmiausia, jei to nepadarėte rudenį, nuo vejos reikia pašalinti visus nešvarumus, rudenį nukritusius medžių lapus, augalus, šiukšles. Po žiemos neretai į vejos paviršių išlenda įvairios šakos, akmenys ir kiti nešvarumai, buvę dirvožemyje. Juos taip pat reikia surinkti. Veją rekomenduojama išgrėbliuoti naudojant vėduoklinį grėblį dvejomis statmenomis kryptimis.

Kitas svarbus darbas – vejos aeravimas, dar kitaip – vejos vėdinimas. Šio proceso metu viršutinis dirvožemio sluoksnis, kuriame yra sutelktos pagrindinės vejos žolių šakninės sistemos dalys, praturtinamas deguonimi. Tai leidžia žolių šaknims geriau pasisavinti trąšas ir drėgmę.

Toliau veją reikia patręšti, tai daryti reikia iš karto po aeravimo. Pavasarį pirmo tręšimo metu reikia naudoti mineralines trąšas, kurių sudėtyje yra azoto, skatinančio žaliosios masės augimą ir žolės krūmijimosi intensyvumą, taip pat fosforo, pagerinančio šaknų formavimąsi, ir kalio, padidinančio atsparumą sausrai ir ligoms. Jei veja yra labai pažeista grybinių ligų arba pelėsio, galima pažeistas vietas apipurkšti sisteminiais fungicidais.

Vietose, kur veja yra sunykusi, reikia ją atsėti. Nuo šių stipriai pažeistų vietų reikia pašalinti visus senus augalus, dirvą išpurenti, patręšti azoto turinčiomis trąšomis ir pasėti naują veją. Reikėtų naudoti tokias pačias, svarbiausia – tokios pačios sudėties, vejos sėklas kaip ir visame plote. Galiausiai, atsėtą veją reikia palaistyti.

Taigi, pavasarį laiką skirkite ne tik gėlynų, šiltnamio ir daržo tvarkymui, bet ir vejos atnaujinimo darbams. Nes nieko nėra maloniau nei vasarą basomis vaikščioti po gražią ir išpuoselėtą veją.