Narcizai – nereiklios svogūninės gėlės, pavasarį džiuginančios mus kukliai žemyn palenktais ryškiaspalviais žiedeliais. Tinkamai prižiūrimos vienoje vietoje jos gali augti 4-5 metus. Jei savo pievutėje ar gėlyne prisodinsite skirtingu laiku žydinčių rūšių, saulėtas pavasarinis žydėjimas džiugins Jus nuo kovo pabaigos iki gegužės pabaigos (narcizai puikiai dera su kitomis pavasario gėlėmis).

Narcizų svogūnėliai sodinami rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kai vasaros karščiai jau pasitraukę, tačiau dar yra pakankamai laiko prieš rudenines šalnas. Sodinimui parinktą vietą verta patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis arba įterpkite į dirvą komposto, kad svogūnėliai galėtų užsiauginti stiprias šaknis, sėkmingai peržiemoti ir pavasarį pradžiuginti Jus kvapniais žiedais. Stambesni svogūnėliai sodinami 15-20 cm, o smulkesni – 7-10 cm gylyje. Sodinimo gylis turėtų būti 2-3 kartus didesnis už svogūnėlio aukštį.

Šie augalai mėgsta drėgną, derlingą, silpnai šarmingą ar silpnai rūgščią dirvą. Labiausiai tinka juodžemis, bet gali augti ir priesmėlyje ar priemolyje. Puikiai dera tiek atviresnėje (ne vėjuotoje) saulėtoje vietoje, tiek lengvame pavėsyje šalia medžių ar krūmų. Vegetacijos pradžioje, kai ima želti narcizų lapai, tręškite juos azoto trąšomis, o kai iškyla žiedynkotis, palepinkite juos kaliu. Jei matote, kad lyja nepakankamai, būtinai laistykite prieš žydėjimą ir žydėjimo metu.

Narcizas – nelepus daugiametis augalas, neretai išgyvenantis net ilgiau už jį pasodinusį žmogų. Dažnai būna, kad šalia apleistų vienkiemių pastatų pavasarį prasiskleidžia jų taurelės. Nepaisant to, kas 4-5 metus rekomenduojama juos persodinti, nes ilgiau augdami toje pačioje vietoje jie prisiaugina dukterinių svogūnėlių ir pradeda prasčiau žydėti.

Jei planuojate narcizus praretinti ar persodinti, iškasti juos reikia tada, kai narcizai jau nužydėję, o jų lapai ir šaknys nudžiūvusios. Iš dirvos ištrauktų svogūnėlių nelaikykite saulėkaitoje, o neškite į tamsią bei gerai vėdinamą patalpą.