Artėjant žiemos šalčiams sodo augalai ima ruoštis ramybės periodui, o mes, norėdami, kad jų savijauta ir išvaizda liktų kuo geresnė, privalome jiems pagelbėti.

Ruduo yra naujų medelių sodinimo metas. Spygliuočių sodinimą geriau atidėti iki pavasario, tačiau vaismedžiams ir kitiems lapuočiams šis metas puikiai tinkamas. Taip pat drąsiai galite genėti plonesnes medžių ar krūmų šakas bei formuoti jų siluetus.

Spalio viduryje paskutinį kartą gražiai nupjaukite vejas, sugrėbkite nukritusius lapus, kurie palikti gali tapti puikiu prieglobsčiu įvairiems kenkėjams. Verčiau paverskite juos kompostu, kurį savo sode tikrai rasite, kur panaudoti.

Žiemojančius augalus verta „pavaišinti” kalio trąšomis ar superfosfatu, tik žiūrėkite, kad sudėtyje būtų kuo mažiau azoto. Artėjant šalnoms, pasirūpinkite lepesniais savo augintiniais – apklokite juos bei apraišiokite, kad nenušaltų per žiemą. Jei gyvenate tolėliau nuo mieto triukšmo, pagalvokite, kaip galėtumėte apsaugoti savo augalus nuo galimų atklydėlių iš miško.

Gėlynuose nukarpykite pradėjusius gelsti augalus ir daugiamečių gėlių stiebus. Spalio mėnesį iškaskite kardelių ir jurginų gumbus. Dirvožemiui atvėsus iki 10 laipsnių šilumos, pats metas imtis tulpių sodinimo. Prasidėjus šalnoms, tulpių lysves mulčiuokite durpėmis. Tulpėms numatytą dirvožemį pora savaičių prieš sodinimą patręškite kalio trąšomis arba pelenais.

Rudenį galima pasisodinti morkų, krapų ar petražolių. Jos sėjamos tik atvėsus orams, kai jau nebėra tikimybės, kad sudygs. Pirmoje spalio pusėje sodinami žieminiai česnakai.

Rudenį tikrai verta patręšti visus žiemojančius augalus, nes nugrėbus lapus bei nurinkus nunykusias augalų dalis, dirva lieka „plika”, o augalų šaknys netenka papildomų maistinių medžiagų. Paprasčiausia yra tiesiog įsigyti, rudeninių trąšų, kuriose bus pakankamai augalams rudenį reikiamų medžiagų. Tinkamai pamaitinti augalai lengviau išgyvens iki pavasario ir duos geresnį derlių bei gausesnius žiedus.