Tulpės priklauso lelijinių augalų šeimai. Šios nuostabios pavasario gėlės yra kilusios iš Azijos regionų, tačiau laikui bėgant išplito po visą pasaulį. Šiandien tulpės yra vienos populiariausių gėlių, auginamų soduose ir darželiuose. Daugelyje valstybių tulpės turi simbolinę prasmę, todėl jų motyvai naudojami liaudies mene. Lietuvoje tulpės taip pat labai vertinamos. Jas augina tiek patyrę gėlininkai, tiek ir mėgėjai. Vienos populiariausių rūšių yra: „Alexander Pushkin“, „Atlantis“, „Calgary“, „Cassini“ ir daugelis kitų. Plačiau »

Lelijinių augalų šeimos gėlės — tulpės yra žinomos nuo seno. Tulpių kilmės šalimi laikoma centrinė Azija. Europoje tulpės pasirodė XVI amžiuje ir sparčiai išplito. Šiomis dienomis yra priskaičiuojama daugiau nei 10 000 tulpių veislių. Lietuvoje šios spalvingos gėlės taip pat labai mėgiamos. Tulpė yra vienas pagrindinių moteriškumo simbolių, todėl dažniausiai dovanojama Moters dienos proga. Plačiau »

Spalvingos ir kvapnios gėlės — hiacintai. Tai svogūninis augalas, kilęs iš Azijos ir Artimųjų Rytų regionų. Hiacinto pavadinimas kilo iš senovės graikų. Šis augalas pavadintas dievo Apolono numylėtinio Hiakinto garbei. Skirtingose kultūrose ši gėlė turėjo skirtingas reikšmes. Graikijoje hiacintas simbolizuoja liūdesį ir laukimą, tuo tarpu kituose regionuose ši gėlė atstovauja atgimimą, ir naują gyvenimo pradžią. Lietuvoje šią gėlę galima pamatyti tiek gėlių darželiuose, tiek ir namuose ant palangės. Plačiau »

Amarilis — daugiametis svogūninis augalas. Amarilis yra nuostabaus grožio gėlė, priklausanti amarilinių šeimos augalų grupei. Manoma, kad augalas atsirado Pietų Afrikoje ir laikui bėgant išplito po visą pasaulį. Yra daug amarilių rūšių. Jos skiriasi savo žiedų formomis ir spalvų gama. Amarilio žiedas yra varpelio formos. Žiedai gali būti raudonos, geltonos, rožinės, purpurinės spalvos, margaspalviai ir vienspalviai. Plačiau »

Kiekvienam augalui reikalingos įvairios mineralinės medžiagos, kad augalas užaugtų stiprus, sveikas, ir neštų geriausius vaisius. Žinia, dirva yra gyvas junginys, kuriame ne tik auga ir gyvena gyvi skaidytojai, prisidedantys prie dirvos gerinimo, bet ji kupina įvairių mineralinių medžiagų. Tik tokioje organiškoje aplinkoje gali kažkas užaugti ir atnešti vaisius.
Dirva būna įvairų tipų bei drėgmės lygių: sausa, šlapia arba smėlinga, molinga, rūgšti ir t.t. Nuo to priklauso joje esančių mikroelementų koncentracija, ir savaime aišku, jeigu konkrečiam augalui dirva bus per sausa ar smėlinga, reikės imtis priemonių – įmaišyti kito tipo dirvos bei pasirūpinti tinkamomis trąšomis. Plačiau »

Gyvenant mūsų klimato sąlygomis kiekviena veja per metų laikotarpį patiria nemažai streso – žvarbios ir ilgos žiemos palieka didelius sluoksnius sniego, kurie lėtai tirpdami ant vejos po savęs neretai palieka „dovanėlę“ – pelėsį, su kuriuo reikia kovoti išeikvojant nemažai laiko ir jėgų, o vasarą didelės kaitros negailestingai nukepina vejas, jei nors kiek mažiau jas palaistome. Kaip teisingai prižiūrėti ir tręšti veją, kad kiekvieną vasarą akiai būtų malonu matyti vešliai žaliuojantį kilimą? Plačiau »