Briuselio kopūstai

Briuselio kopustai

Šią savaitę sodiname (2014.05.26-2014.06.01) balandžio mėnesį sėtus vėlyvuosius žiedinius, baltagūžius, raudongūžius, briuselio kopūstus.

Briuselio kopūstų ilgas vegetacijos laikotarpis – 120-140 dienų nuo daigų pasodinimo. Šių kopūstų priežiūra tokia pati kaip gūžinių kopūstų, tik jų nereikia apkaupti. Apkaupdami, pakenksime apatinėms gūželėms, jos pradės pūti.

Briuselio kopūstų stiebas gali išaugti iki 100-110 cm. Ilgų lapų pažastyse išauga, maistui vartojamos, nedidelės, tamsiai žalios spalvos, gūželės. Ant vieno stiebo jų gali susiformuoti 20-60 ir daugiau. Gūželės vartojamos žalios, šaldytos, virtos, troškintos, raugintos, marinuo¬tos. Gūželes pjauti galite vos joms užaugus. Anksčiausios ir didžiausios gūželės susiformuoja kopūsto stiebo apačioje. Jas nupjaudami, pagreitinsite kitų gūželių augimą. Briuselio kopūstai pasižymi dideliu kalio, vitamino C kiekiu, taip pat gausu kalcio, natrio, fosforo, magnio, geležies, jodo. Suvalgydami 25 g briuselio kopūstų Jūs gaunate rekomenduojamą vitamino C normą.

Šiems augalams reikia vietos: per tankiai susodinti blogiau dera – jiems reikia šviesos. Taigi daigus reikėtų sodinti 70-80 cm atstumais. Gerai auga humusingoje priesmėlio, priemolio dirvoje, po ankštinių daržovių, agurkų, daugiamečių žolių. Briuselio kopūstai mėgsta drėgmę, prižiūrėkite, jog jiems jos nestigtų sausrų metu.

Likus mėnesiui iki derliaus nuėmimo, nupjaunami viršutiniai pumpurai, kad greičiau susiformuotų gūželės. Briuselio kopūstų derlius imamas spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje. Jie lengvai pakelia 8-10°C šaltį. Jei kopūstai skirti laikymui per žiemą, geriausiai augalus išrauti su šaknimis arba nupjauti prie pat žemės. Pašalinus lapus, viršūnes, augalus sustatykite į dėžes pripiltas smėlio. Laikykite sausoje, vėsioje vietoje.

Žymos: ,

Cukinijos

Cukinijos

Šią savaitę sėjame cukinijas (2014.05.19-2014.05.25)

Cukinijos yra naudingos žmogaus organizmui: jose gausu vitaminų, magnio, fosforo, kalcio, geležies, cinko ir kitų mineralinių medžiagų. Cukinijos gerina medžiagų apykaitą, šalina toksinus iš žarnyno, mažina pilvo pūtimą. Tai puikios dietinės daržovės.

Cukinijos maistui vartojamos tiek jaunos, tiek peraugusios. Vertingesnės yra jaunos cukinijos, tačiau ir peraugusios nepraranda maistinės vertės ir turi gerą skonį. Vaisius skinkite pirmoje dienos pusėje. Jaunas, nedideles cukinijas skinkite, kai jos yra 10-15 cm ilgio. Jų sėklos dar nesusiformavusios ir žievelė dar plona, taigi odelės lupti nereikia, užtenka tik gerai nuplauti. Tokios cukinijos ilgesniam laikymui netinkamos. Cukinijos, kurių žievelė sukietėjusi, ir iš kurių jau reikia šalinti sėklas – tinkamos laikyti žiemai. Nuskinkite jas dar iki pirmųjų šalnų, palikdami 2 cm kotelį. Sveikus, nepažeistus vaisius, laikykite sausoje, vėsioje patalpoje.

Cukinijos valgomos žalios (jaunos), įdarytos, virtos, troškintos, keptos. Galima iš jų kepti duoną, pyragus, apkepus, virti uogienę, konservuoti. Tai labai universali daržovė.

Norint turėti gausų cukinijų derlių – tinkamai parinkite kokybiškas sėklas, dirvą, vietą, pasirūpinkite jų laistymu. Cukinijų veislių yra daugybė: atskirų veislių vaisiai skiriasi dydžiu, forma, spalva. Cukinijos mėgsta humusingą, pralaidžią vandeniui dirvą: gerai auga lengvoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Mėgsta saulėtas, nuo vėjų apsaugotas vietas.

Į nuolatinę augimo vietą, sėklas sėkite gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Cukinijas tinka auginti po svogūnų, pomidorų, bulvių, ankštinių daržovių. Sėkite lizdais po 2-3 sėklas, 3-5 cm gylyje, 60-80 cm atstumu. Šių daržovių lapija yra labai gausi: auginkite eilėmis, tarp eilių palikdami 1-1,3 m atstumus. Po savaitės, pasirodžius daigams, išretinkite, palikdami lizde stipriausią daigą. Prižiūrėkite, kad netrūktų drėgmės. Cukinijoms reikia daug vandens, laistykite gausiai, bet retai. Galite mulčiuoti: išlaikysite drėgmę bei neleisite augti piktžolėms.

Žymos: ,

Pupelės

pupeles

Šią savaitę sėjame (2014.05.12-2014.05.18): gėles, žalumynines daržoves, pupeles, persodiname daržoves į šiltnamį.

Pupelės – labai naudingos ir maistingos daržovės. Savo maistine verte gali lygintis su mėsa: jose yra daugiau nei 20 % baltymų. Taip pat gausu angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų.
Pupelės vartojamos šviežios, džiovintos, konservuotos, šaldytos. Priklausomai nuo ankščių tipo ir vartojimo paskirties, pupelės skirstomos į šparagines ir gliaudomąsias. Šparaginių – vartojamos jaunos ankštys, gliaudomųjų – sėklos. Priklausomai nuo aukščio, jos skirstomos į krūmines, pusiau vijoklines ir vijoklines. Aukštaūgėms, vijoklinėms pupelėms reikalingos atramos, jos užauga net iki 5 metrų ilgio.

Pupelės auginti lengva, jos nėra reiklios dirvai. Sėkite lengvoje ir vidutinio sunkumo, humusingoje, apsaugotoje nuo vėjų, šiltoje dirvoje. Tinka auginti po agurkų, pomidorų, kopūstų, bulvių, negalima auginti po ankštinių kultūrų. Toje pačioje dirvoje pupeles rekomenduojama sėti po 4-5 metų. Pačios pupelės, kaip ir žirniai, yra labai geri priešsėliai, praturtinantys dirvą azotu.

Pupelių sėją pradėkite praėjus šalnų pavojui, gegužės antroje pusėje. Sėklas įterpkite 3-4 cm gyliu, 5-8 cm atstumu vieną nuo kitos; sėkite eilėmis, tarp eilių palikdami 25 – 35 cm atstumus. Pirmieji daigeliai pasirodys praėjus 10-15 dienų po sėjos. Norėdami ilgiau vartoti šviežias šparagines pupeles, sėkite jas keletą kartų kas dvi savaitės iki liepos mėnesio.

Vegetacijos laikotarpiu, pupeles porą kartų apkaupkite. Apkaupdami sustiprinsite stiebą, apsaugosite nuo išvirtimo. Pupelės nėra reiklios drėgmei, gausiau palaistyti reikėtų žydėjimo metu, bei išdžiūvus dirvai. Karštą vasarą dėl vandens stygiaus augalai pagelsta, krenta lapai.

Šparaginių pupelių derlių rinkite praėjus 8-10 dienų nuo ankščių užmezgimo – jos turėtų lengvai perlūžti. Gliaudomų pupelių krūmai nupjaunami prie pat žemės, kai pagelsta ankštys. Augalus išdžiovinkite, išlukštenkite pupeles ir dar jas palikite džiūti.

Žymos: ,

Svogūnai

svogunai

Šią savaitę sėjame (2014.05.05-2014.05.11): agurkus lysvėse, žalumynines daržoves, vienmetes gėles, sodiname svogūnus.

Švieži arba džiovinti, kepti, virti arba marinuoti svogūnai – nepakeičiamas ingridientas beveik kiekvienoje virtuvėje. Jie suteikia maistui tam tikrą skonį, praturtina vitaminais: svogūnuose gausu vitaminų, eterinių aliejų, cukraus.

Svogūnai būna įvairiausių formų, dydžių, spalvų, skiriais ir jų skonis. Plačiausiai auginami geltonieji svogūnai.

Geram ir sveikam svogūnų derliui labai svarbu gera sėjomaina. Toje pat vietoje svogūnus sodinkite po trejų metų. Tinkamiausi priešsėliai svogūnams yra agurkai, burokėliai, ankstyvieji ir žiediniai kopūstai, gūžinės salotos, ridikai, ridikėliai, moliūgai, bulvės, žieminiai javai. Visiškai netinkami – žirniai, pupos, porai, varpinės žolės.

Svogūnai auginami iš sėklų, daigais ir sėjinukais. Svogūnus auginant iš sėklų, galite rinktis iš labai plataus veislių asortimento. Tokie svogūnai geriau išsilaiko per žiemą, tačiau jų vegetacijos laikotarpis yra 1-2 mėnesiais ilgesnis nei iš sėjinukų auginamų svogūnų. Norėdami užsiauginti iš sėklų svogūnų, reikėtų pasisėti jų namuose, daigyklose, ankstyvą pavasarį.

Auginant iš sėjinukų – derlių gausite kur kas anksčiau. Svogūnams skirkite purią, nerūgščią dirvą. Svarbu, kad ji nebūtų piktžolėta. Svogūnai pralaimi piktžolėms kovoje dėl drėgmės – ravėjimas, jei dirvos nemulčiuojate, yra būtinas. Sėjinukus sodinkite negiliai, apie 1 cm gyliu, aplink juos gerai paspauskite žemę, kad augant šaknims, neleistų ropelėms iškilti į viršų. Ropeles sodinkite 6-9 cm atstumais, tarp eilių palikite 20 cm. Jeigu svogūnus sodinsite ankstyvajam vartojimui su laiškais – atstumai gali būti mažesni.

Svogūnams reikia drėgmės, ypač vegetacijos laikotarpio pradžioje, kol auga laiškai. Brandinant ropeles – nereikia laistyti, tuomet jos bus kokybiškesnės.

Žymos: ,

Burokėliai

burokeliai

Šią savaitę sėjame (2014.04.28-2014.05.04):

Sodiname svogūnines gėles, svogūnus (sėjinukais ir ropelėmis), sėjame žalumynines daržoves, burokėlius.

Burokėliai nelabai reiklūs dirvai: geriausiai auga nerūgščioje, priesmėlio ir lengvo ar vidutinio sunkumo priemolio, puveningoje dirvoje. Svarbu, jog ji būtų giliai įdirbta bei nebūtų piktžolėta. Ankstyvajam derliui burokėlius sėkite balandžio gale-gegužės pradžioje, žiemai – nuo gegužės vidurio. Burokėlių sėklas sėkite į drėgną dirvą, 2-5 cm gylyje (priklausomai nuo dirvos – sunkesnėje dirvoje 2-3 cm gylyje, lengvoje dirvoje giliau), daigeliai turi pasirodyti po 15-18 dienų. Per visą vegetacijos laikotarpį, daigus retinkite keletą kartų. Labai svarbu burokėlius laiku išretinti – iš vienos sėklos išdygsta du-trys daigai. Išaugus 2-3 tikriesiems lapeliams, burokėlius išretinkite pirmąjį kartą, tarp daigelių palikdami 3-6 cm tarpus. Išrautų daigelių neišmeskite, juos galite persodinti. Antrąjį kartą – kai augalai turi 4-5 lapelius, palikite 8-12 cm atstumus. Vėliau, jau ūgtelėjusius, retinamus burokėlius kartu su lapais galite vartoti maistui.

Burokėliai nėra jautrūs drėgmei, tačiau vanduo labai svarbus pirmąjį augimo mėnesį – laistykite vieną kartą per savaitę. Karštą vasarą, laistydami burokus, apipurškite ir lapus, labai svarbu, kad jie nenuvystų. Jeigu burokėlių nemulčiuojate, palaisčius ar po lietaus, supurenkite žemę. Likus 20-30 dienų iki derliaus nuėmimo, burokėlių nebelaistykite.

Norint turėti gerą burokėlių derlių, reikėtų laikytis sėjomainos plano, toje pačioje vietoje juos auginti tik po 3-4 metų. Geriausiai burokėliai auga po agurkų, svogūnų, bulvių, javų.

Burokėliuose gausu vitaminų, angliavandenių, baltymų, mineralinių medžiagų. Nuo seno žinoma, jog burokėlių vartojimas stiprina organizmą – juos galima vartoti įvairiai apdorotus, bet daugiausiai naudos organizmui duos šviežių burokėlių vartojimas.

Žymos: ,